Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Notariato Įstatymo Nr. I-2882 46 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme pateikiamas 46 straipsnio 4 dalies pakeitimas, pagal kurį sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, notaras tvirtina tik tada, kai tėvai arba globėjai pateikia reikiamą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus. Prieš tvirtindamas sandorį, notaras turi patikrinti duomenis socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje apie nustatytus vaiko teisių pažeidimus, tėvų valdžios ribojimą, šeimos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą, vaiko situacijos vertinimo rezultatus ir (ar) nepilnamečiam vaikui nustatytą globą (rūpybą). Jei yra nustatytas bent vienas iš šių atvejų, notaras kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir prašo informacijos. Ši informacija turi būti pateikta per penkias darbo dienas. Gavęs informaciją, notaras įvertina, ar sandoris atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Šį įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Civilinio kodekso 3.188 straipsnis. Šiame įstatyme nurodoma, kad tėvai ar globėjai (rūpintojai) neturi teisės: - perleisti, įkeisti savo nepilnamečių vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį be išankstinio teismo leidimo; - savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą be išankstinio teismo leidimo; - sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei penkerių metų terminui be išankstinio teismo leidimo; - nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą be išankstinio teismo leidimo; - nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį, be išankstinio teismo leidimo; - investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį, be išankstinio teismo leidimo. Šio įstatymo projektą teikė Seimo narys Vitalijus Gailius.

Šis HTML dokumentas yra Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2769 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimas. Įstatyme išdėstomi pakeitimai, kurie numato akcizų tarifų keitimą kaitinamajam tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiui. Dokumento turinys yra suskirstytas į 4 straipsnius: 1. 13 straipsnio pakeitimas, kuriame numatoma pakeisti 65 straipsnį ir išdėstyti taip: kaitinamajam tabakui taikomas 89,4 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas, o elektroninių cigarečių skysčiui - 0,40 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 2. 14 straipsnio pakeitimas, kuriame numatoma pakeisti 65 straipsnį ir išdėstyti taip: kaitinamajam tabakui taikomas 100,6 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas, o elektroninių cigarečių skysčiui - 0,45 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 3. 15 straipsnio pakeitimas, kuriame numatoma pakeisti 65 straipsnį ir išdėstyti taip: kaitinamajam tabakui taikomas 113,2 euro už 1 000 vienetų kaitinamojo tabako produktų akcizų tarifas, o elektroninių cigarečių skysčiui - 0,50 euro už mililitrą skysčio akcizų tarifas. 4. Įstatymo įsigaliojimas - nuo 2025 m. liepos 1 dienos. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas.

Atsiprašau, bet jūs nenurodėte, kurio teisės akto apibendrinimą norite matyti. Prašau pateikti daugiau informacijos, kad galėčiau jums padėti.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti Aplinkos teršimo mokesčio įstatymo Nr. VIII-1183 4 ir 9 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai susiję su žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais. Pagal pasiūlytus pakeitimus: - Pirmą kartą Lietuvoje registruojami žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai, taip pat ir tais atvejais, kai keičiasi jų valdytojas, turėtų būti įregistruoti Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro informacinėje sistemoje. - Mokestis už aplinkos teršimą iš šių mechanizmų turėtų būti sumokamas prieš jų įregistravimą arba prieš registro duomenų pakeitimą. - Nesumokėjus mokesčio, mechanizmai neregistruojami ir nekeičiami registro duomenys. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2027 m. sausio 1 d. Taip pat numatoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir žemės ūkio ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priims įgyvendinamuosius teisės aktus.

Straipsnyje pateikiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, keičiami ir papildomi kai kurie turto valdymo, naudojimo ir disponavimo nuostatai. Pagrindiniai pakeitimai ir papildymai: 1. Papildomas 2 straipsnis, kuriame vartojamos sąvokos aiškinamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme. 2. Pakeičiamas 14 straipsnis, kuriame detaliai išdėstoma, kaip gali būti perduodamas valstybės ir savivaldybių turtas profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios neturi patikėjimo ar nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kuriame viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai. 3. Taip pat keičiamos ir papildomos kai kurios kitos nuostatos, susijusios su turto perdavimu panaudos pagrindais, sprendimų dėl tokio perdavimo priėmimu ir pan. Įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d., o Vyriausybė įgyvendina jį iki 2025 m. spalio 31 d. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas ir jį teikia Seimo nariai.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai pakeitimai susiję su: 1. 9 straipsnio 1 dalies 19 punkto pakeitimu, kuriame išdėstoma, kad asmens kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas ir fiksuotojo arba mobiliojo ryšio numeris) naudojami susisiekti su asmenimis teikiant jiems Gyventojų registro duomenis, dokumentus ar informaciją pagal pateiktus prašymus bei šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytais tikslais. 2. 11 straipsnio papildymu 8 dalimi, kuri nurodo, kad su okupacijų laikotarpiu žuvusiais, dingusiais be žinios, represuotais, persekiotais, nukentėjusiais Lietuvos gyventojais, pasipriešinimo okupacijoms dalyviais, laisvės kovotojais giminystės ir svainystės ryšiais susijusių asmenų elektroninio pašto adresas ir fiksuotojo arba mobiliojo ryšio numeris gali būti teikiami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. 3. Įsigaliojimo ir įgyvendinimo straipsniu, kuriame nurodoma, kad įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2025 m. birželio 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Tai yra teisės aktas, kuriame Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnis keičiamas. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 1 straipsnio 2 dalies papildymu nauju 7 punktu, kuriame vasario 9-oji paskelbiama Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena. Taip pat 1 straipsnio 2 dalies 796 punktai dabar laikomi atitinkamai 897 punktais. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Įstatymą paskelbė Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikė Komiteto pirmininkas Vaida Aleknavičienė.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 8 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jis apima keletą svarbių aspektų: 1. 8 straipsnis yra papildytas 2 dalies 3 punktu. Šio punkto nuostatos taikomos asmenims, kurie buvo išvykę iš Lietuvos ilgiau nei 6 mėnesius ir nedeklaravo šio išvykimo, tačiau pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad per išvykimo laikotarpį jie teikė savanoriškąją pagalbą kovoje su karine agresija prieš Ukrainą. 2. Šiame punkte įvardintiems asmenims privalomasis sveikatos draudimas ir jo įsiskolinimai už laikotarpius, kai buvo teikiama savanoriškoji pagalba, yra dengiami valstybės lėšomis. 3. Įstatymas, išskyrus 2 straipsnio dalį, įsigalioja 2025 m. lapkričio 3 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 m. lapkričio 2 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. 1 straipsnyje išdėstytos nuostatos taikomos iki karo Ukrainoje pabaigos asmenims, kurie į Ukrainą išvyko nuo 2022 m. vasario 24 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra projektinis įstatymas, kuriuo siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 9 straipsnį. Pagal šį siūlomą pakeitimą, teisę į ilgalaikio darbo išmoką turės asmuo, kurio darbo santykiai su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu nepertraukiamai tęsėsi daugiau negu 5 metus ir kuris yra atleistas iš darbo pagal LR darbo kodekso 57 ar 62 straipsnį arba darbo sutartis pasibaigia LR darbo kodekso 53 straipsnio 5 punkto pagrindu. Projektą teikia Seimo narys.