Ruošiamasi priimti

Įstatymo projektas susijęs su Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 22 straipsnio pakeitimu. Pagrindiniai pakeitimai apima: 1. 22 straipsnio 8 dalies pakeitimą, kuris numato, jog turintiems teisę vairuoti B, C arba D kategorijų transporto priemones vairuotojams suteikiama teisė vairuoti A kategorijos transporto priemones tik po to, kai jie išlaiko vairavimo praktinį egzaminą. 2. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas: Šis įstatymas, išskyrus 2 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Vidaus reikalų ministras iki 2025 m. gruodžio 31 d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įstatymo projektą teikia Seimo nariai Indrė Kižienė ir Rimantas Sinkevičius.

Šis dokumentas yra teisės aktas, kuriame pateikiamas Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo projektas. Pagrindinė šio dokumento dalis susijusi su 51 straipsnio pakeitimu, kuriame kalbama apie elektros energijos gamybos vykdymą vėjo elektrinėse. Pagal šį pakeitimą, asmuo, suinteresuotas vykdyti elektros energijos gamybą didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėje po 2025 m. liepos 14 d., privalo informuoti žemės sklypų savininkus, kurie patenka į atstumą aplink planuojamą vėjo elektrinę. Tai turėtų būti daroma vadovaujantis Energetikos ministerijos paskelbtais pranešimų pavyzdžiais. Dokumente taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai iki 2025 m. liepos 13 d. buvo sudaryti susitarimai dėl veiklos žemės sklypuose sąlygų, pakartotinis informavimas neprivalomas. Dokumentą pateikė Seimo narys Robertas Kaunas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 12 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme yra keletas svarbių punktų: 1. Pakeičiamas 12 straipsnio 14 punktas, kuris dabar skelbia, kad teisinė pagalba yra teikiama asmenims, siekiantiems pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio, susijusio su asmens užsiėmimu visuomenės dalyvavimu viešojo intereso klausimais. 2. Įstatymo priedas papildomas 7 punktu, kuris nurodo, kad įstatymas taip pat turi būti taikomas atsižvelgiant į 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimu, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų. 3. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 7 d. 4. Šio įstatymo nuostatos taikomos prašymams suteikti antrinę teisinę pagalbą, gautiems įsigaliojus šiam įstatymui. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymo pakeitimas, kuriame pateikiami pakeitimai susiję su kultūros pasu. Kultūros pasas yra valstybės finansuojama kultūrinio ugdymo priemonė, suteikianti teisę pasinaudoti atrinktomis kultūros paslaugomis, skirtomis mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti. Pakeitimuose apibrėžiama, kad kultūros pasas skiriamas mokiniams, besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas, taip pat mokiniams, besimokantiems lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalba ar lietuvių kalba. Pakeitimuose taip pat nurodoma, kad kultūros paslaugų atranka, pasirinkimas, užsakymas ir apmokėjimas vykdomas kultūrinės edukacijos informacinėje sistemoje. Kultūros pasas finansuojamas iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šis teisės aktas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.

Šis teisės akto dokumentas yra Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 9(1) straipsnio pakeitimo projektas. Šiame projekte siūloma pakeisti 9(1) straipsnio 1 dalį, kurioje kalbama apie vaiko priežiūros kompensacinę išmoką. Pagal naują redakciją, ši išmoka skiriama ir mokama vienam iš vaiką auginančių tėvų ar globėjui, kai vaiko globa nustatyta šeimoje. Išmoka skirta už kiekvieną vaiką, kuris nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą valstybinėse ar savivaldybių, ar nevalstybinėse įstaigose. Taip pat, išmoka skirta, jei vaikas pagal priežiūros sutartį yra prižiūrimas fizinio asmens, vykdančio vaikų dienos priežiūrą Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo projektą teikia Seimo narė Aušrinė Norkienė.

Šiame dokumente kalbama apie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo pakeitimą. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 16 straipsnio 2 dalies redagavimu. Naujoje redakcijoje numatoma, kad nuo 2021 metų įmokos dydis vienam apdraustajam, draudžiamam valstybės lėšomis, sudaro po 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio. Taip pat numatoma, kad nuo 2027 metų šis dydis sudarys 50 procentų užpraeitų metų vidutinės metinės vieno dirbančiojo privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio, o nuo 2028 metų šios įmokos dydis kiekvienais metais didinamas 5 procentiniais punktais, kol sudarys 75 procentus užpraeitų metų vieno dirbančiojo vidutinės metinės privalomojo sveikatos draudimo įmokos dydžio. Pakeitimai įsigalios nuo 2027 metų sausio 1 dienos.

Šiame įstatymo projekte norima pakeisti Lietuvos Respublikos Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3 straipsnius ir papildyti II skyrių devintuoju skirsniu. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 6 straipsnio 2 dalimi, kurią siūloma išdėstyti taip: įstatymas bus taikomas nuo 2027 m. sausio 1 d. importuotiems, verslo reikmėms gautiems iš kitos valstybės narės, verslo reikmėms Lietuvos Respublikoje pagamintiems ar Lietuvos Respublikoje verslo reikmėms įsigytiems saldintiems gėrimams, išskyrus atvejus, kai saldinti gėrimai buvo importuoti, verslo reikmėms gauti iš kitos valstybės narės ar Lietuvos Respublikoje pagaminti iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir Lietuvos Respublikoje verslo reikmėms įsigyti 2027 m. sausio 1 d. ar vėliau. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, o teikia Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 straipnio pakeitimo ir įstatymo Nr. XIV-2557 2 straipsnio pakeitimo projektas. Jame siūloma pakeisti 2 straipnio 2 dalį ir 27 straipnio 4 dalį. Pagal pakeitimus, meras, merą pavaduojantis vicemeras arba laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys turi teisę įgalioti savivaldybės administracijos direktorių atlikti šio straipnio 2 dalies 12, 13, 28, 29 ir 29(1) punktuose nustatytas funkcijas. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį paskelbė Respublikos Prezidentas.

Šiame dokumente yra apibendrintas Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas. Šiame įstatyme numatyti keli esminiai pakeitimai: - 15 straipsnio 2 dalies 20 punktas bus pakeistas ir išdėstytas taip, kad apima sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimus, išskyrus tam tikrus sprendimus ir sutikimus. - 27 straipsnio 2 dalies 29 punktas bus pakeistas ir išdėstytas taip, kad apima sutikimų ir sprendimų dėl savivaldybės patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės naudojimo klausimus. - 27 straipsnio 2 dalis bus papildyta 29^1 punktu, kuris apima sprendimų ir sutarčių dėl savivaldybei patikėjimo teise valdyti perduotų valstybinės žemės sklypų nuomos ir (ar) jų perdavimo neatlygintinai naudotis klausimus. - 27 straipsnio 4 dalis bus pakeista ir išdėstytas taip, kad meras, merą pavaduojantis vicemeras arba laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys turi teisę įgalioti atlikti tam tikras funkcijas savivaldybės administracijos direktorių. - Procedūros, susijusios su savivaldybėms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų panaudos ir nuomos sandorių sudarymu, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki 2025 m. balandžio 30 d. galiojusią tvarką ir sąlygas. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir 3 straipsnį, įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. Įstatymo įgyvendinimo teisės aktus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausybės įgaliotos institucijos turi priimti iki 2026 m. balandžio 30 d.

Teisės aktas yra Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo keitimas. Šiame įstatyme pateikiami pakeitimai susiję su atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų mokėjimu. Pagal naujus pakeitimus, įmokos mokėjimas bus taikomas gamintojams, kurie gaus leidimą gaminti elektros energiją po 2023 m. liepos 1 d., įskaitant atvejus, kai leidimas gaminti elektros energiją išduodamas anksčiau galiojusio leidimo pagrindu. Kadangi šis įstatymas yra techninis ir įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d., tai galiojimas prasidės po tam tikro laikotarpio nuo leidimo išdavimo dienos. Įstatyme taip pat numatyta, kad jei gamintojas gavo leidimą iki 2023 m. liepos 1 d. ir 10 metų laikotarpis suėjo iki 2025 m. gruodžio 31 d., gamybos įmokos mokėjimas taikomas už laikotarpius po 2025 m. gruodžio 31 d. Taip pat įstatymas numato, kad jei gamintojui, kuriam taikomas fiksuotas tarifas, 10 metų pereinamasis laikotarpis suėjo iki 2025 m. gruodžio 31 d., atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas už laikotarpius, pasibaigus skatinimo laikotarpiui, bet ne anksčiau kaip 2026 m. sausio 1 d. Įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir jį skelbė Respublikos Prezidentas.