Ruošiamasi priimti

Jūsų pateikta informacija yra techninis HTML kodas, apimantis Lietuvos Respublikos Žemės Įstatymo Nr. I-446 7, 9 ir 11 straipsnių pakeitimą. Čia pateikiama šio įstatymo pakeitimo esmė paprasta lietuvių kalba: Įstatymas numato keletą pakeitimų: 1. Keičiamas 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Naujajame tekste nurodoma, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali valdyti valstybinę žemę, jei ji priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Taip pat nurodoma, kad valstybinė žemė gali būti parduodama, pritarus Nacionalinei žemės tarnybai Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas pripažįstamas netekusiu galios. 3. Pakeičiamas 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Naujajame tekste nurodoma, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas gali valdyti valstybinės žemės sklypus, jei jie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui arba viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. 4. Šis įstatymas, išskyrus 2 dalį, įsigalioja 2026 m. birželio 1 d. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriuo keičiamas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnis. Konkrečiai, pripažįstamas netekusiu galios 32 straipsnio 2 dalies 12 punktas. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų birželio 1 dienos. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra teisės aktas, kuriame pakeičiami keli Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo straipsniai. Pagrindinis pakeitimas susijęs su 13 straipsnio 3 dalimi, kurioje kalbama apie valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo susitarimus. Pagal naująjį pakeitimą, visi iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryti valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo susitarimai turi būti įgyvendinami pagal tuomet galiojusias nuostatas. Po atnaujinimo susitarimo įgyvendinimo likusios lėšos turi būti panaudotos kitiems nekilnojamojo turto atnaujinimo susitarimams, centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektams finansuoti, taip pat investuoti į centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatinį kapitalą. Dokumentą pasirašo Respublikos Prezidentas ir jį skelbia Lietuvos Respublikos Seimas.

Tai yra Lietuvos Respublikos Įstatymas dėl Karinės jėgos naudojimo statuto 2 ir 10 straipsnių pakeitimo. Šiame įstatyme yra trys svarbūs straipsniai: 1 straipsnis: 2 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: Kitos Statute vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos keliuose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos reglamente. 2 straipsnis: 10 straipsnio pakeitimas. Papildyti 10 straipsnį 2¹ dalimi: Krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu karinė jėga gali būti panaudota prieš bepiločius orlaivius draudžiamojoje ar ribojamojoje zonoje, jeigu jų skrydžiai vykdomi nesilaikant kariuomenės vado nustatytos tvarkos. 3 straipsnis: Įstatymo įsigaliojimas. Įstatymas įsigalioja 2025 m. spalio 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šiame dokumente pateikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Įstatymo Nr. I-67 5 straipsnio pakeitimo projektas. Pateikiamas 5 straipsnio pakeitimas, kuriame aprašoma, kas gali būti skiriamas Konstitucinio Teismo teisėju. Teigiama, kad teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo pareigose, kurioms užimti privalomas teisinis išsilavinimas, ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Taip pat nurodoma, kad kandidatų pavardės paskelbiamos spaudoje ir savo kandidatūras svarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas uždarame posėdyje. Pateikiamas dokumentas yra pasirašytas Seimo nario Jurgio Razmo.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 45^1 straipsniu įstatymas. Įstatyme išdėstyti šie pagrindiniai punktai: 1. Pridedamas naujas straipsnis (45^1), kuris reglamentuoja baudas už ūkinę ir kitokią veiklą, vykdomą pažeidžiant teisės aktus, susijusius su kvapų valdymu, taršos leidime nustatytų ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų kvapų valdymo sąlygų reikalavimus. Baudos dydis skirtingas priklausomai nuo to, ar tai yra pirmas nusižengimas, ar pakartotinis, taip pat priklauso nuo asmenų kategorijos (fiziniai asmenys, juridinių asmenų vadovai, kiti atsakingi asmenys). 2. Pakeičiamas 589 straipsnio 48 punktas, kuriame išdėstoma, kokius nusižengimus gali fiksuoti Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 3. Nustatoma, kad įstatymas įsigalioja 2026 m. gegužės 1 d. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris ratifikuoja susitarimą tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Saudo Arabijos Karalystės Vyriausybės dėl oro susisiekimo. Susitarimas buvo pasirašytas 2024 m. gruodžio 2 d. Rijade. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo šį susitarimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Prezidento 2025 m. rugsėjo 12 d. dekretą Nr. 1K-437. Galiausiai, dokumente Respublikos Prezidentas skelbia šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Šis dokumentas yra projektinis Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris papildo esamą įstatymą nauju 3¹ straipsniu. Pagal šį straipsnį, draudžiama įvežti arba per Lietuvą gabenti daiktus, kūrinius, leidinius ar informacijos laikmenas, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoja totalitarinius ar autoritarinius režimus, jų simboliką, ideologiją ar nusikaltimus. Be to, draudžiama įvežti arba gabenti medžiagą, kuri sąmoningai iškraipo tarptautiniu mastu pripažintus istorinius faktus, pateisina ar neigia šių režimų nusikaltimus, arba kuria siekiama įtvirtinti tarptautinės teisės pažeidimus. Šis draudimas netaikomas, kai medžiaga įvežama archyvinės, muziejinės ar kolekcionavimo tikslais. Už šio draudimo pažeidimą numatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų įstatymų nustatytą tvarką. Įstatymas planuojamas įgyvendinti nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris reglamentuoja administracinių nusižengimų kodekso papildymą 524¹ straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimą. Šie pokyčiai apima: 1. 524¹ straipsnis apibrėžia administracinį nusižengimą kaip totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijas propaguojančių daiktų, kūrinių, leidinių ar informacinių laikmenų gabenimą. Už šio straipsnio pažeidimą numatytos baudos: nuo 400 iki 800 eurų asmenims, nuo 900 iki 1400 eurų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Pakartotinai padarius šį nusižengimą, bauda didėja. 2. 589 straipsnio pakeitimas numato, kad Lietuvos Respublikos muitinė turi teisę veikti dėl šio kodekso nustatytų administracinių nusižengimų. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d.

Atsiprašau, bet tai nėra teisės aktas. Tai yra HTML kodas, kuris apima tam tikrus stilius ir turinį. Pagal pateiktą kodą, tai atrodo kaip teisės akto projektas, susijęs su Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 8 straipsnio pakeitimu. Šis projektas siūlo pakeisti 8 straipsnio 7 dalį, susijusią su pensijų indeksavimu. Įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Tačiau, norint gauti tikslesnę informaciją, reikėtų peržiūrėti visą teisės akto projektą.