Ruošiamasi priimti

Tai yra teisės akto projektas, skirtas keisti Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 ir 7 straipsnius. Projektas numato pakeisti straipsnių formulavimus, taip pat pridėti naujų punktų. Pagrindinis pakeitimas susijęs su nekilnojamojo turto, kuris yra registruotas kaip kultūros paveldo objektas, mokesčio apskaičiavimu. Projektas numato, kad toks turtas (arba jo dalis), kuris naudojamas kultūros paslaugoms teikti ir kurio valdytojas yra sudaręs apsaugos sutartį, būtų atleistas nuo mokesčio. Šis projektas turėtų įsigalioti nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Taip pat numatoma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2025 metų gruodžio 31 dienos priims įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Įstatymas yra dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio pakeitimo. Jis buvo priimtas 2025-ųjų rugsėjo 23 dieną Vilniuje. Pagrindinis pakeitimas susijęs su piktnaudžiavimu. Straipsnyje nurodoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bus baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Taip pat nurodoma, kad asmuo, kuris padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, bus baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Be to, straipsnyje numatyta, kad už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Įstatymą skelbė Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Šis įstatymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 12 ir 30 straipsnių pakeitimais. Pagal šį įstatymą: 1. 12 straipsnio pakeitimas apima turto vertės padidėjimo pajamų mokesčio lengvatą akcijų perleidimui, jei perleidžiantis subjektas turėjo daugiau kaip 10 procentų balsų suteikiančių akcijų ne trumpiau kaip 2 arba 3 metus priklausomai nuo atvejo. Tačiau lengvata netaikoma, jei turtas perkeliamas arba jei perleidžiamos akcijos grąžinamos išleidusiam subjektui. 2. 30 straipsnio pakeitimas susijęs su nuostoliais dėl vertybinių popierių ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Pagal šį pakeitimą, nuostoliai gali būti perkelti į kitus metus, tačiau tik jei jie dengiami pajamomis iš vertybinių popierių ir/arba išvestinių finansinių priemonių perleidimo veiklos. Tačiau, jei perleidžiamos akcijos, į kurias perleidžiantis subjektas turėjo daugiau nei 10 procentų balsų suteikiančių akcijų ilgiau nei 2 arba 3 metus, nuostoliai iš šių pajamų neatskaitomi ir į kitus metus neperkeliami. 3. Šis įstatymas įsigalioja 2027 m. sausio 1 d. ir bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2027 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuris reglamentuoja puslaidininkių gaminių topografijų teisinę apsaugą. Šiame įstatyme numatomi pakeitimai 13, 16 ir 17 straipsniuose. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 13 straipsnis pakeičiamas ir išdėstomas taip: topografijos registruoja Valstybinis patentų biuras. Informacija apie topografijų registravimą skelbiama Valstybinio patentų biuro oficialiame biuletenyje. 2. 16 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galia. 3. 17 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galia. Šį įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos Seimas ir jį skelbia Respublikos Prezidentas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Jis numato šias pagrindines nuostatas: 1. Papildomas 2 straipsnis, kuriame numatoma, kad Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai, taip pat Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai yra įtraukti į šio įstatymo taikymo sritį. 2. Įstatymo priedas yra papildytas 20, 20² ir 20³ punktais, kuriuose nustatytas konkrečių pareigų atstovų darbo užmokesčio dydis. 3. Šis įstatymas įsigalios 2026 m. sausio 1 dieną. Įstatymą pateikė Seimo narys Kęstutis Vilkauskas ir jis buvo patvirtintas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas - tai Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 10, 30, 35 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jame išdėstytos keletas esminių pakeitimų: 1. 10 straipsnio 5 punktas pripažįstamas netekusiu galios. 2. 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis keičiami. Įteikimo diena laikoma registruotosios pašto siuntos įteikimo asmeniui diena. 3. Pakeičiamas 35 straipsnis, kuriame kalbama apie su skundais susijusių sprendimų perdavimą. 4. Pakeičiamas 53 straipsnis, kuriame aprašomas muitinės prievolininkų registras, asmenų registravimas. 5. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius turi iki 2026 m. birželio 30 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Visa tai yra skirta muitinės kontrolės užtikrinimui, muitinės formalumų atlikimo palengvinimui ir mokesčių vengimo ar kitų pažeidimų rizikos mažinimui.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas. Jame planuojama keisti tam tikrus šio įstatymo straipsnius, konkrečiai - 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106 ir 110 straipsnius. Pagrindiniai pakeitimai susiję su 3 straipsnio pakeitimu - planuojama pakeisti 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. 1 dalis numato pakeitimus administracinių nusižengimų baudų administravime. Įstatymas numato, kad už administracinius nusižengimus baudas administruos Valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos. 2 dalis numato pakeitimus ekonominių piniginių sankcijų administravime. Įstatymas numato, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pradės administruoti ekonomines pinigines sankcijas, gavusi duomenis apie jas iš Administracinių nusižengimų registro informacinės sistemos. Šis įstatymo pakeitimas yra pasiūlytas 2025 m. ir turi būti patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo.

Tai yra Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 8² straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, 8² straipsnis yra papildytas 8 punktu, kuris reikalauja, kad asmuo mokėtų valstybinę kalbą pagal Vyriausybės nustatytą kalbos mokėjimo kategoriją. Šis įstatymas įsigalioja nuo 2026 metų sausio 1 dienos. Iki šio įstatymo įsigaliojimo, Vyriausybė turi parengti šio įstatymo įgyvendinimo teisės aktus. Šis įstatymas buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir paskelbtas Respublikos Prezidento.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. I-671 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Jį sudaro trys straipsniai: 1 straipsnis numato 2 straipsnio papildymą nauja 36 dalimi, kurioje apibrėžiamos kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos. 2 straipsnis siūlo pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6 dalį ir 13 dalį. Pakeitimai susiję su miško žemės panaudojimu valstybiškai svarbiems projektams, stambiems projektams, gynybos ir saugumo pramonės projektams bei gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams. 3 straipsnis nurodo, kad įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., išskyrus 2 dalį, kuri turėtų būti įgyvendinta iki 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Apibendrinant, šis teisės aktas reglamentuoja miško žemės panaudojimo sąlygas ir procedūras valstybei svarbiems projektams, stambiems projektams, gynybos ir saugumo pramonės projektams bei gynybos ir saugumo pramonės produktų gamybos vystymo projektams.

Šis dokumentas yra įstatymo projektas, kuriame siūloma keisti Lietuvos Respublikos Profesionaliojo scenos meno įstatymą. Siūloma keisti 2, 4, 10 straipsnius ir pakeisti IV skyriaus pavadinimą. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Siūloma papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi, kurioje apibrėžiama profesionaliojo scenos meno įstaigos meno vadovo sąvoka. 2. Siūloma pakeisti 4 straipsnio 1 dalį, kurioje kalbama apie Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybą, jos sudarymą ir funkcijas. 3. Siūloma pakeisti IV skyriaus pavadinimą į "Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų valdymas, jų vadovų ir kūrybinių darbuotojų darbo santykių ypatumai". 4. Siūloma pakeisti 10 straipsnio pavadinimą ir jį papildyti nauja 6 dalimi, kurioje kalbama apie terminuotų darbo sutarčių sudarymo ypatumus su kūrybiniais darbuotojais. Įstatymo projektas yra pateiktas svarstyti Respublikos Prezidentui.