Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, susijusius su pranešimų teikimu apie geležinkelių, orlaivių ir laivų avarijas bei incidentus. Be to, įstatymas nustato baudas už nepateiktus pranešimus. Įstatymas įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 91 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Pagal pakeitimą Europos arešto orderis gali būti išduotas Lietuvos Respublikos piliečiui ar užsieniečiui su teise gyventi Lietuvos Respublikoje, siekiant palankesnių sąlygų nuteistojo socialinei reabilitacijai. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublika gali perimti šios bausmės vykdymą.

Šis įstatymas pakeičia Lietuvos Respublikos Teismo Ekspertizės įstatymo straipsnius, kurie reglamentuoja Teismo ekspertų veiklą bei jų kvalifikacijos ir reputacijos reikalavimus. Pateikiama išsamiai, kaip turi būti nagrinėjami skundai dėl ekspertų veiklos, kokia turi būti teismo ekspertų reputacija ir kokie veiksmai laikomi nepriimtinais. Įstatyme taip pat nustatytos tvarkos, kaip valstybės institucijos turi bendradarbiauti ir teikti informaciją Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai. Įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo tvarka taip pat aiškiai apibrėžta. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo priimtu.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, konkrečiai pakeičiant tam tikrus straipsnius. Įstatyme nurodoma, kad nuteistasis gali būti Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje. Taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas gali atsisakyti perduoti Lietuvos Respublikos pilietį arba užsienietį, turintį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos arešto orderį išdavusiai Europos Sąjungos valstybei narei. Įstatyme taip pat pakeičiamas Įstatymo priedas, kuriame nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose.

Šis įstatymas keičia Lietuvos Respublikos Vartotojų Teisių Apsaugos įstatymo 2 ir 10 straipsnius. Pagal naująsias taisykles, įgyvendinant minimalius asmens maisto ir ne maisto poreikius per mėnesį, bus remiamasi socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliais. Be to, įstatyme numatoma, kad Vyriausybės strateginės analizės centras turi reguliariai stebėti būtiniausių maisto produktų, prekių ir paslaugų kainų tendencijas ir teikti analizės rezultatus Vyriausybei ir Seimui. Įstatymas įsigalios nuo 2025 m. liepos 1 d., o Vyriausybė turi parengti reikalingus poįstatyminius teisės aktus iki 2025 m. birželio 30 d.

Šis teisės akto pakeitimas nukreiptas į Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Įstatymo tikslas yra išsaugoti šalies nekilnojamąjį kultūros paveldą, padaryti jį prieinamą visuomenei ir perduoti ateities kartoms. Įstatymo paskirtis yra nustatyti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos principus, finansavimo bei kompensavimo mechanizmus. Įstatyme taip pat numatyta, kaip saugoti ir tvarkyti užsienio valstybių paveldą Lietuvoje bei Lietuvos paveldą užsienyje. Teisės aktas reglamentuoja terminus, sąvokas ir procedūras, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimais, atkūrimu, restauravimu, valdymu ir priežiūra. Taip pat nurodomos specialiosios priemonės, skirtos nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimui ir aktualizavimui.

Šio įstatymo tikslas yra pakeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 ir 27 straipsnius. Įstatymas numato pakeitimus, susijusius su paprastojo remonto projektu branduolinės energetikos objekto statiniams, skirtingų statybos rūšių darbų suderinimu viename projekte, bei kultūros paveldo statinių statybos ir tvarkybos darbų leidimo procedūromis. Įstatymas įsigalios 2025 m. lapkričio 1 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos bus vykdomos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros pagal galiojusius teisės aktus.

Projekto įstatymas, kuriuo keičiami Lietuvos Respublikos Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo straipsniai, skirti kultūros vertybių tyrimui, konservavimui ir restauravimui, įsigalios 2025 m. lapkričio 1 d. Įstatyme nurodomos nuostatos dėl konservavimo, kultūros paminklų paskelbimo, kilnojamųjų daiktų apsaugos ir prekybos antikvariniais daiktais taisyklės. Įstatymas skelbiamas Lietuvos Respublikos Seimo.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 333-1 straipsniu įstatymas Įstatymas, kuriuo keičiami Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 314, 356 ir 589 straipsniai bei papildomas nauju 333-1 straipsniu. 1. 314 straipsnio pakeitimas: - Nustatomos baudos už kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimus. 2. 356 straipsnio pakeitimas: - Nustatomos baudos už statybos darbų atlikimą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. 3. 589 straipsnio pakeitimas: - Nustatomos administracinės baudos savivaldybių administracijų dėl įvairių nusižengimų. 4. Įstatymo įsigaliojimo data: 2025 m. lapkričio 1 d. Šis įstatymas priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis įstatymas yra pakeitimas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymui Nr. VIII-602, kuriame yra keičiami 2 ir 8 straipsniai. Pirmame straipsnyje nurodoma, kad sąvokos naudojamos pagal kitus įstatymus bei reglamentus. Antrame straipsnyje detalizuojama, kaip ir kokiais atvejais galima naudoti tam tikras medžiagas, susijusias su pluoštinių kanapių produktų gamyba bei laboratorijų veikla. Įstatymas įsigalios 2025 m. lapkričio 1 dieną, o Vyriausybė turi iki spalio 31 dienos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.