Ruošiamasi priimti

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos įstatymas, kuriame pateikiama informacija apie Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimą. Jame yra du straipsniai. Pirmajame straipsnyje nurodoma, kad 3 straipsnio 2 dalis pripažįstama netekusia galios. Antrajame straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymo pakeitimas įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d. Dokumentą baigia Respublikos Prezidentas, skelbdamas šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagrindiniai momentai: 1. 15 straipsnis yra papildytas naujuoju 7 punktu, kuris yra išdėstytas taip: draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis nei 25, apdraustųjų asmenų su negalia skaičius procentais, apskaičiuotas nuo bendro darbuotojų skaičiaus. 2. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Dokumentą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas, kuriam dokumentą pateikė Seimo nariai. Tai yra techninis dokumentas, kuris reglamentuoja socialinio draudimo įstatymo pakeitimą, konkrečiai susijusį su apdraustųjų su negalia skaičiumi.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Užimtumo Įstatymo Nr. XII-2470 48¹ straipsnio pakeitimo įstatymas. Įstatyme numatytas 48¹ straipsnio papildymas nauja 8 dalimi, kurioje teigiama, kad šio straipsnio nuostatos netaikomos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams. Dokumentas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo ir yra Respublikos Prezidento teikiamas.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 7 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame pateikiami du straipsniai: 1 straipsnis kalba apie 7 straipsnio pakeitimą. Jame pabrėžiama, jog kai sudaroma nuotolinė kredito sutartis, informacijos teikimo kredito gavėjui reikalavimai yra laikomi įvykdytais, jei prieš sudarant sutartį kredito gavėjui buvo pateikta standartinė informacija apie kreditą. Taip pat privaloma pateikti pagrindinę informaciją apie kreditą, kai kalbama balso telefonijos ryšiu. 2 straipsnis nurodo, kad šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d. Tekste taip pat minimas Lietuvos Respublikos Seimas, kuris priėmė šį įstatymą, ir Respublikos Prezidentas.

Atsiprašau, bet šis tekstas nėra teisės aktas, tai yra HTML kodas, kuriame yra informacija apie Lietuvos Respublikos Mokėjimų Įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimą. Pagrindinė informacija yra: - Projekto numeris yra XVP-201(2). - Šis įstatymas yra Lietuvos Respublikos Mokėjimų Įstatymo Nr. VIII-1370 3 straipsnio pakeitimas. - Pakeitimas susijęs su 3 straipsnio 14 dalimi, kurioje kalbama apie mokėjimo paslaugas, teikiamas pagal sutartis, sudarytas naudojant nuotolinio ryšio priemones. - Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 19 d. - Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Visa kita informacija yra techninės prigimties ir susijusi su dokumento formatavimu ir struktūra.

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimas. Jis nurodo, kad 21 straipsnio 1 dalis yra papildyta 4 punktu, kuris suteikia teisę Lietuvos šaulių sąjungos nariams, turintiems teisę naudoti ginklą šaulio tarnybai, įsigyti pirmąjį automatinį šaunamąjį ginklą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d., o jo nuostatos bus taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jį teikė Seimo nariai, tarp jų Ligita Girskienė.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Pridėtinės Vertės Mokesčio Įstatymo Nr. IX-751 20 straipsnio pakeitimo įstatymas. Pagal šį įstatymą, numatytas pakeitimas 21 straipsnyje, kuris susijęs su PVM neapmokestinamomis socialinėmis paslaugomis. PVM neapmokestinamos socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos, kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys bei pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurių pajamas sudaro tik paslaugos gavėjo mokama senatvės pensijos dalis, individualios priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija bei iš savivaldybių ar valstybės biudžeto mokamos kompensacijos už ilgalaikės ir (arba) trumpalaikės socialinės globos paslaugas. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. lapkričio 1 d. Įstatymą pateikė Seimo narys Eimantas Kirkutis.

Tai yra teisės akto projektas, kuris numato Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimus. Šie pakeitimai susiję su sanatorinio gydymo paslaugų bazinės kainos apmokėjimu. Pagal pateiktą planą: 1. 90% bazinės kainos bus apmokama už vaikų iki 7 metų gydymą. 2. 90% bazinės kainos bus apmokama už iki 18 metų amžiaus asmenų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinti neįgaliaisiais, gydymą. 3. 90% bazinės kainos bus apmokama už asmenų virš 70 metų amžiaus, kuriems nustatytos lėtinės ligos, gydymą. Sanatorinis gydymas šiems asmenims apmokamas kartą per metus, už ne mažiau kaip 5 darbo dienas trunkantį gydymą. Teisės akto projektas yra skelbiamas kaip priimtas Lietuvos Respublikos Seimo.

Šio teisės akto esmė yra Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 32 straipsnio pakeitimas. Pakeitimai susiję su traukinio mašinisto pažymėjimo išdavimo procesu. Naujajame įstatyme nurodoma, kad eismo saugos institucija, gavusi prašymą ir kitus reikiamus dokumentus, per 8 darbo dienas turi pateikti užsakymą Vyriausybės įgaliotai institucijai išrašyti traukinio mašinisto pažymėjimą. Paskui Vyriausybės įgaliota institucija per 10 darbo dienų išrašo pažymėjimą ir perduoda jį eismo saugos institucijai. Galiausiai, eismo saugos institucija per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos išduoda pažymėjimą traukinio mašinistui. Įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d., o iki birželio 30 d. turi būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos teisės aktas, kuriame pateikiamas Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 6 straipsnio pakeitimas. Pagal šį pakeitimą, Komisiją, kuri yra atsakinga už šio sektoriaus veiklą, sudaro 6 nariai. Kiekvieną narį deleguoja skirtinga institucija: Tarnyba, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos teismo ekspertizės centras ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Komisijos personalinę sudėtį, pirmininką ir darbo reglamentą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.