Ruošiamasi priimti

Šis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 ir 5¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymas pateikia 2025 m., bet jo nuostatos turi pradėti galioti nuo 2026 m. sausio 1 d. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Loterijų ir lošimų mokesčio bazei, organizuojant loterijas, numatytas 25 procentų mokesčio tarifas. 2. Organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei taikomas 30 procentų mokesčio tarifas. 3. Pakeista licencijų organizuoti įvairius lošimus išdavimo mokestis. Sumos svyruoja nuo 200 000 eurų už bingos ar lažybų licenciją, iki 600 000 eurų už nuotolinių lošimų licenciją. Jei norima gauti visas licencijas, reikia mokėti 2 000 000 eurų. 4. Šios nuostatos pradės galioti nuo 2026 m. sausio 1 d. ir bus taikomos mokant mokesčius už tuos metus ir vėlesnius laikotarpius. Įstatymo projektą teikė Seimo narė Ligita Girskienė.

Šis dokumentas yra projektas dėl Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnio pakeitimo įstatymo. Jo tikslas yra pakeisti ir papildyti straipsnio nuostatas. Pagrindiniai pakeitimai: 1. Papildyti 68 straipsnio 5 dalį 6 punktu, kuris reglamentuoja, kad asmenys, kurie trumpalaikės išvykos iš bausmės atlikimo vietos metu siekė kontakto su nusikaltimo, dėl kurio nuteistasis yra kalinamas, auka, negali to daryti. 2. Papildyti 68 straipsnį 9 dalimi, kurioje nurodoma, kad asmenims, nuteistiems už smurtinius ar seksualinius nusikaltimus, trumpalaikės išvykos leidžiamos tik tuo atveju, jei trumpalaikės išvykos leidimą priimantis pareigūnas, atlikęs vertinimą, nenustato, kad išvykos vietoje yra galimybė susitikti su nukentėjusiuoju jo gyvenamojoje aplinkoje. Įstatymas įsigalioja nuo 2026 m. sausio 1 d. Projektą teikia Seimo narė Giedrė Balčytytė.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Jame numatyta keisti įstatymo priedo 20 punktą ir išdėstyti jį taip, kad Lietuvos kultūros tarybos pirmininko darbo užmokestis būtų 3,1 kartotinis. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Įstatymą skelbia Respublikos Prezidentas, o teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu jo pirmininkas Kęstutis Bilius.

Atsiprašau, tačiau klausimas neatrodo turi prasmę. Ar galėtumėte pateikti aiškesnę užklausą?

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Ginklų ir Šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriame siūloma pakeisti 42 straipsnio 7 ir 9 dalis. Pakeitimuose siūloma, kad Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas, vidaus reikalų ministras ir žvalgybos institucijos vadovas turėtų teisę apdovanoti asmenis B ir C kategorijų trumpaisiais šaunamaisiais ginklais (pistoletais, revolveriais) bei kardais, durklais, kalavijais ir kitais šaltaisiais ginklais už pasižymėjimą kovos aplinkybėmis, už nuopelnus ar pasiaukojimą ir narsą užtikrinant asmens, visuomenės ir (ar) valstybės saugumą, kovojant su nusikalstamumu, už asmeninę drąsą atliekant tarnybines užduotis. Be to, siūloma pakeisti straipsnio dalį, reglamentuojančią apdovanojimo ginklais tvarką: tvarką, reglamentuojančią apdovanojimą ginklais, nustatys Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras, suderinęs su teisingumo ministru ir finansų ministru. Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras nustatys žvalgybos pareigūnų apdovanojimo ginklais tvarką. Įstatymas, išskyrus 2 dalį, įsigalios 2026 m. vasario 1 d. Valstybės saugumo departamento direktorius ir krašto apsaugos ministras iki 2026 m. sausio 31 d. nustatys žvalgybos pareigūnų apdovanojimo ginklais tvarką.

Atrodo, kad jūs pateikėte HTML formate parašytą teisės akto projektą, kuris yra susijęs su Lietuvos Respublikos Valstybės gynimo tarybos įstatymo Nr. VIII-209 4 straipsnio pakeitimu. Pagal šį pateiktą projektą, 4 straipsnio 1 dalis turėtų būti papildyta 16 punktu, kuriame nurodoma, kad Valstybės gynimo taryba atlieka kitas įstatymuose nustatytas funkcijas. Taip pat nurodoma, kad šis įstatymas turėtų įsigalioti 2026 m. vasario 1 d. Šį įstatymą skelbia Lietuvos Respublikos Seimas.

Šiame teisės akte kalbama apie Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 34 ir 38 straipsnių pakeitimus. Įstatymas numato, kad: - Teikiant skundą (prašymą, pareiškimą), turi būti pateikiami duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas, arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio. - Skundai administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. - Žyminio mokesčio mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisykles nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. - Papildoma 38 straipsnio 1 dalis, kurioje išdėstoma, kada grąžinamas žyminis mokestis, nurodant konkrečius atvejus. - Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d. - Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2026 m. birželio 29 d. - Iki 2026 m. birželio 29 d. sumokėtą žyminį mokestį Valstybinė mokesčių inspekcija grąžina pagal teismo nutartį. Įstatymo tikslas - atnaujinti ir patikslinti administracinių bylų teisenos taisykles, susijusias su žyminio mokesčio mokėjimu, grąžinimu ir įskaitymu.

Įstatymas yra susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio pakeitimu. Šiame įstatyme pateikiamos nuostatos, reglamentuojančios žyminio mokesčio grąžinimo procedūrą. Pagrindiniai šio teisės akto punktai: 1. Žyminis mokestis grąžinamas suinteresuoto asmens prašymu tam tikrais atvejais, tokiuose kaip: per didelis sumokėtas mokestis, atsisakymas priimti ieškinį, bylos nutraukimas, bylos sustabdymas ir kiti nurodyti atvejai. 2. Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo atitinkamo procesinio veiksmo atlikimo dienos. 3. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka. 4. Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d. 5. Iki 2026 m. birželio 29 d. sumokėtą žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Įstatymas yra priimtas Lietuvos Respublikos Seimo ir skelbiamas Respublikos Prezidento.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 48 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame aprašoma, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas. Taip pat nurodoma, kad baudos skyrimo nutarimas yra vykdomas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą ir Civilinio proceso kodeksą. Be to, įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus priverstinai vykdomas pagal Civilinio proceso kodeksą, jei asmuo neįvykdo šio nutarimo savanoriškai per 14 dienų. Taip pat įstatyme nurodyta, kad nutarimas gali būti pateiktas vykdyti antstoliui per 180 dienų nuo nutarimo priėmimo arba nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jei nutarimas nebuvo panaikintas. Šis įstatymas įsigalioja 2026 metų birželio 30 dieną. Iki 2026 metų birželio 29 dienos priimti ir įsiteisėję Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai vykdomi vadovaujantis iki šios dienos galiojusiomis nuostatomis.

Šis dokumentas yra Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 95 straipsnio pakeitimo įstatymas. Jame išdėstomi pakeitimai, kuriuos numato įvesti į minėtą įstatymą. Pagrindiniai pakeitimai: 1. 95 straipsnyje numatoma, kad ūkio subjektas privalo įvykdyti Ryšių reguliavimo tarnybos paskirtą ekonominę sankciją ir baudą sumokėti į valstybės biudžetą per 30 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. 2. Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimas dėl ekonominės sankcijos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą ir Civilinio proceso kodeksą. 3. Konfiskuoti daiktai realizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka. 4. Jei sankcija yra skirta ūkio subjektui, kuris yra susijusių asmenų grupė, už tinkamą ekonominių sankcijų įvykdymą atsakingi visi šios grupės nariai solidariai. Įstatymas įsigalioja 2026 m. birželio 30 d. Iki šios dienos Ryšių reguliavimo tarnybos priimti ir įsiteisėję sprendimai dėl ekonominės sankcijos skyrimo vykdomi pagal iki tada galiojusias nuostatas.