Vilnius, kovo 7 d. (ELTA).
Po pertraukos pernai vykę bendri Rusijos ir Baltarusijos kariniai strateginiai mokymai „Zapad 2025“ dėl Rusijos įsitraukimo į karą prieš Ukrainą buvo mažesnio masto nei anksčiau, nurodo mūsų žvalgybos institucijos. Svarbiausias pratybų akcentas buvo kare prieš Ukrainą išmoktų pamokų integravimas.
Penktadienį paskelbtame Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) ir Valstybės saugumo departamento (VSD) Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad 2025 metų rugpjūtį–rugsėjį vykusiuose mokymuose „Zapad 2025“ dalyvavo iki 30 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų karių, taip pat nedidelis skaičius užsienio šalių karių ir stebėtojų.
„Strateginiais mokymais Rusija visų pirma siekė pademonstruoti, kad net įsitraukusi į plataus masto intensyvius karo veiksmus prieš Ukrainą ji turi pajėgumų vykdyti įprastą karinio rengimo ciklą ir modernizuoti ginkluotąsias pajėgas. Dėl to Rusijos politinė ir karinė vadovybė per mokymus skyrė daug dėmesio technologinei pažangai: akcentuoti bepiločiai, robotizuota technika, REK priemonės. Labai tikėtina, kad būtent dėl atgrasymo ir galios demonstravimo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per aktyviąją fazę pareiškė, kad mokymuose dalyvavo 100 tūkst. karių – kelis kartus daugiau nei iš tikrųjų“, – sakoma naujausiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Pasak jo, oficialiame mokymų scenarijuje buvo numatyti bendri Rusijos ir Baltarusijos veiksmai, užtikrinant Sąjunginės valstybės gynybą nuo išorės agresijos. Tačiau iš tiesų pratybų metu buvo imituojamas karinis konfliktas su NATO ir tikrinamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimas kovoti tokiame konflikte.
„Kaip ir Maskva, Baltarusija retorikoje akcentavo gynybinį mokymų „Zapad 2025“ pobūdį, skirtą pasirengti atkirčiui agresijos atveju, ir kaltino kaimynines NATO valstybes vykdant militarizaciją. Baltarusijos režimas pabrėžė karinių kontingentų Baltijos šalyse ir Lenkijoje didėjimą, pratybų su NATO sąjungininkais skaičių ir mastą, kėlė prielaidas dėl NATO valstybių tariamai agresyvių intencijų Baltarusijos atžvilgiu“, – nurodoma AOTD ir VSD parengtame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Pastebima, kad dar iki mokymų pradžios Baltarusijos politinė ir karinė vadovybė viešai pabrėžė sprendimą mažinti „Zapad 2025“ mastą ir atitraukti mokymų vietas nuo vakarinių sienų. Tačiau vėliau pripažino, kad per „Zapad 2025“ Baltarusijos ginkluotosios pajėgos veiks ir pasienio rajonuose.
„Su „Zapad 2025“ susijęs karinis aktyvumas artimoje Lietuvos aplinkoje – Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje – buvo gerokai mažesnio masto nei per ankstesnes „Zapad“ pratybas“, – pažymi mūsų saugumo tarnybos.
Jų vertinimu, svarbiausias „Zapad 2025“ akcentas buvo kare prieš Ukrainą išmoktų pamokų integravimas: šturmo vienetų, kurie specializuojasi užimti įtvirtintas gynybos pozicijas, formavimas; maskavimas, inžinerinių pozicijų įrengimas; logistikos išsklaidymas; didelio skaičiaus bepiločių orlaivių naudojimas puolamuosiuose ir gynybos veiksmuose.
Išsklaidytos logistikos taktika rodė, kad didesni logistinio aprūpinimo punktai atitraukiami už saugaus atstumo nuo fronto linijos, resursai atvežami sunkvežimiais ir nesutelkiami vienoje vietovėje. Atskirais atvejais vienetams aprūpinti panaudojami arkliai ar asilai, aprūpinimo keliai dengiami tinklais, kurie suteikia apsaugą nuo bepiločių orlaivių atakų.
Kalbant apie bepiločių orlaivių inovacijas, buvo naudojami FPV (liet. pirmojo asmens vaizdo) tipo bepiločiai orlaiviai su optiniu kabeliu, kurie yra atsparūs REK priemonių poveikiui, veikia iki 40 km nuotoliu ir gali būti naudojami atakuoti logistikos linijas ir punktus. Rusija naudoja ir šio tipo bepiločius orlaivius su saulės baterijomis, kurios prailgina jų veikimo laiką.
„Antidroninių priemonių vystymas. Naudojamos įvairios nešiojamos arba ant technikos montuojamos signalų trikdymo sistemos, kryptinio poveikio REK priemonės ar radioelektroninio spektro analizatoriai, veikiantys realiuoju laiku, kurie padeda aptikti atskrendančius bepiločius orlaivius“, – sakoma Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Įprastai kas dvejus metus rengiamos Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ pernai vyko po ketverių metų pertraukos. Rusijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi Kremliumi, pranešė, kad jose dalyvauja ir Indija, Iranas bei kitos Maskvos sąjungininkės Azijoje ir Afrikoje.
Baltarusijos generalinio štabo viršininkas Pavelas Muraveika tąsyk nurodė, kad per didelio masto manevrus Rusija ir Baltarusija be kita ko treniravosi planuoti naujų rusiškų vidutinio nuotolio raketų „Orešnik“ dislokavimą.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad pratybos skirtos imituoti Suvalkų koridoriaus užėmimą. Varšuva pranešė, kad pratybų metu netoli Baltarusijos sienos dislokuos apie 40 tūkst. karių.
person ELTA (ELTA)