Žvalgyba: Lukašenka siekia mažinti režimo izoliaciją, bet represijų neatsisako ir manipuliuoja krizėmis

Vilnius, kovo 6 d. (ELTA).

Baltarusijos režimas, vadovaujamas Aliaksandro Lukašenkos, demonstruoja norą atkurti santykius su Vakarų valstybėmis, bet, beveik neabejotina, kad nesiruošia švelninti autoritarinės politikos, skelbia naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita. Priešingai – režimas manipuliuoja krizėmis, sudaro ekstremistų sąrašus, verbuoja piliečius. Be to, žvalgyba pastebi, jog siekdama mažinti tarptautinę izoliaciją Baltarusija didina bendradarbiavimą su Kinija. 

„A. Lukašenka užsitikrina valdžią represinėmis priemonėmis, todėl vidutinėje perspektyvoje tęs oponentų, kritikų ir net asmenų, ieškančių alternatyvių informacijos šaltinių, persekiojimą“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtame vertinime. 

Žvalgybos institucijos nurodo, kad ilgametis Baltarusijos autoritarinis lyderis, siekdamas šiltinti santykius su Vakarų valstybėmis, neva geranoriškai paleidžia įkalintus baltarusių opozicionierius ir kitus politinius kalinius. Ši strategija, anot žvalgybos, nėra naujas A. Lukašenkos metodas. 

Palankaus Vakarų atsako ir pasiūlymų dėl galimų derybų arba sankcijų atlaisvinimo režimas siekia ne tik šiuo būdu. Kaip informuojama grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, šių tikslų taip pat siekiama kuriant ar naudojantis problemomis, kurios kelia grėsmę kaimynių saugumui. 

„Režimas turi priemonių užkardyti kontrabandinių cigarečių gabenimą meteorologiniais balionais, tačiau tikslingai išnaudoja šio kriminalinio verslo sukurtas problemas, siekdamas priversti Lietuvą pradėti politinį dialogą ir mažinti Baltarusijai taikomus ribojimus“, – nurodoma ataskaitoje. 

Institucijos išskiria panašų pavyzdį, kai 2021 m. režimas tyčia pradėjo nelegalios migracijos krizę. Tiek šiuo, tiek kontrabandinių balionų atvejais režimas teigia, kad šių problemų esą nepavyksta išspręsti, nes šaliai taikomos tarptautinės sankcijos ar Baltarusijos atžvilgiu priešiškai nusiteikę kaimynai nenori bendradarbiauti.

Grėsmių ataskaitoje akcentuojama, jog režimo pastangos stabilizuoti santykius su Vakarų valstybėmis yra daugiausia paskatintos politinių bei ekonominių interesų. Šaliai ilgus metus vadovaujančiam A. Lukašenkai svarbu įrodyti valdžios teisėtumą, todėl jo vieši kontaktai su Vakarais stiprina režimo tarptautinį statusą, sudaro įvaizdį, kad jis nebėra toks izoliuotas kaip po 2020 metų. 

Kartu pažymima, jog galimas sankcijų švelninimas Baltarusijai, kurios ekonominį stabilumą dabar užtikrina Rusija, turėtų didelės įtakos šalies ekonomikos tvarumui, augimui.

Izoliacijos poveikį padeda mažinti ryšiai su Kinija

Institucijos pažymi, jog siekdamas mažinti tarptautinę izoliaciją režimas didina bendradarbiavimą su Kinija. 

„Minskas yra suinteresuotas prisitraukti daugiau Kinijos investicijų, plėsti dvišalę prekybą, „Didžiojo akmens“ pramonės parko kompleksą, stiprinti ryšius technologijų, infrastruktūros plėtros srityse. Reguliariai vyksta įvairaus lygmens Baltarusijos ir Kinijos valdžios atstovų susitikimai, kuriuose aptariamos bendradarbiavimo galimybės šiose srityse“, – teigiama VSD ir AOTD parengtame vertinime.

Tiesa, kaip pažymima ataskaitoje, Pekinas šiuo atveju išlieka atsargus: Kinijos tiesioginės investicijos Baltarusijoje mažėja penkerius metus, prioritetą Pekinas teikia saugesnėms finansinio bendradarbiavimo formoms, pavyzdžiui – paskoloms.

Žvalgybos institucijos taip pat pastebi kitą aspektą – mainais už ekonominį bendradarbiavimą Baltarusija vis akivaizdžiau remia Kinijos užsienio politiką ir gilina ryšius saugumo srityje. Tai, anot institucijų, gali kelti vis daugiau saugumo iššūkių Lietuvai, skatinti glaudesnį abiejų šalių žvalgybos tarnybų bendradarbiavimą ir sudaryti palankesnes sąlygas Minsko režimui stiprinti visuomenės kontrolę.

Akcentuojama jog šių valstybių ryšiais, labai tikėtina, naudojasi Rusija. Tokiu būdu Vladimiro Putino vadovaujama valstybė siekia gauti sankcijomis ribojamos produkcijos, švelninti ribojimų poveikį ekonomikai. Vis dėlto, pažymima, jog Pekinas pirmenybę teikia palankiems santykiams su Maskva, todėl nesiekia atsverti jos įtakos Baltarusijoje.

Kovai su demokratine opozicija – ekstremistų sąrašai, agentų verbavimas

Kaip informuojama grėsmių ataskaitoje, Baltarusijos režimas, ieškodamas būdų kovai su politiniais oponentais pasitelkia ekstremistų sąrašus. Į juos įtraukiami bet kokie opozicinę veiklą vykdantys ar A. Lukašenką ir jo politiką kritikuojantys asmenys. Šiuo metodu, anot žvalgybos institucijų, siekiama ne tik kovoti su oponentais, bet ir bauginti bei kontroliuoti visuomenę. 

Pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad kiekvieną mėnesį į Baltarusijos ekstremistų sąrašus įtraukiami šimtai asmenų: organizacijų, kitų subjektų. Į juos įtraukiami ne tik Baltarusijos, bet ir užsienio valstybių, Lietuvos, piliečiai bei subjektai, kritikuojantys Baltarusijos režimą, reiškiantys palaikymą demokratinei opozicijai. 

„2025 m. liepą Baltarusijoje ekstremistiniu pripažintas rusakalbei auditorijai skirtas „YouTube“ kanalas „Delfi Litva“, turintis daugiau nei 100 tūkst. prenumeratorių. Tikėtina, kad kanalas pripažintas ekstremistiniu dėl jame paskelbto interviu su Baltarusijos demokratinės opozicijos atstovu Siarhejumi Cichanouskiu. Į Baltarusiją vykstantiems šio kanalo prenumeratoriams, tikėtina, kyla administracinio arešto grėsmė“, – informuojama VSD ir AOTD parengtame grėsmių vertinime.

Pažymima, jog Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojai vykdo iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausas bei patikras, tikrina mobiliuosius įrenginius. Tokiu būdu esą siekiama rasti šalies žvalgybai aktualios informacijos, ieškoti sąsajų su ekstremistinėmis paskelbtomis organizacijomis ar nuorodų į interneto šaltinius ir jų prenumeravimo faktų. Jei tokie ryšiai pasitvirtina, KGB ir kitos režimo tarnybos sulaiko Lietuvos piliečius.

Institucijų vertinimu, vien tik tuo režimas neapsiriboja – Baltarusijos žvalgyba renka informaciją apie Lietuvoje reziduojančių baltarusių diasporą, demokratinę opoziciją bei jos veiklą. Rinkti šiai panaudojami per pokalbių programėles užverbuoti diasporos atstovai. Už tokią veiklą režimas siūlo įvairų atlygį. 

„KGB už teikiamą informaciją siūlo finansinį atlygį, galimybę gauti naują pasą, laisvai lankytis Baltarusijoje, žada užtikrinti sugrįžusiųjų gyventi į Baltarusiją saugumą. Verbuojamus asmenis KGB taip pat šantažuoja“, – nurodoma grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje. 

Žvalgybos vertinimu, tikėtina, kad ateityje A. Lukašenkos režimas dar aktyviau išnaudos šiuos metodus – į ekstremistų sąrašus įtrauks daugiau lietuvių, turinčių sąsajų su Minsko demokratine opozicija ar kritikuojančių Baltarusijos autoritarinio lyderio režimą, jiems kils sulaikymo grėsmė. 

Anot žvalgybos institucijų, tikėtina ir tai, kad artimiausiu metu režimas intensyviau naudosis pokalbių programėlėmis agentams Lietuvoje verbuoti, informacijai rinkti. 

Lietuvos žvalgybos tarnybos – VSD ir AOTD prie Krašto apsaugos ministerijos, kiekvienais metais pateikia visuomenei bendrą viešą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Šiame dokumente apžvelgiami įvykiai ir procesai, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais bei ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje (iki 2 metų) Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai. Ilgalaikių tendencijų vertinimai pateikiami apžvelgiant perspektyvą iki 10 metų.