Žmogaus teisių organizacijos dėl Valotkos pasisakymų rengia kreipimąsi į valdžios atstovus

Vilnius, kovo 20 d. (ELTA).

Viešojoje erdvėje Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai pareiškus, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini, Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su kolegomis iš Žmogaus teisių organizacijos koalicijos rengia kreipimąsi į valdžios atstovus. Pasak jų, tokie inspekcijos viršininko pasisakymai nėra priimtini.

„Rengiame kreipimąsi į ministrę mirmininkę Ingą Ruginienę, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską ir kultūros ministrę Vaidą Aleknavičienę, prašydami konkretaus A. Valotkos pasisakymų vertinimo bei veiksmų jo atžvilgiu“, – socialiniame tinkle „Facebook“ penktadienį rašė Lietuvos žmogaus teisių centras. 

„Niekas neturėtų sau leisti menkinti kitų žmonių bei su jų tapatybėmis susijusio istorinio konteksto. Tai ypač galioja valstybės tarnautojams, kurių priedermė tarnauti visiems piliečiams, ne tik pasirinktai daliai“, – pabrėžiama įraše. 

Anot kreipimąsi rengiančių institucijų, tokie A. Valotkos teiginiai atspindi nuoseklią jo poziciją, kurią viešai skleisdamas jis žemina dalį šalies gyventojų bei menkina valstybės tarnautojo ir jo vadovaujamos institucijos vardą.

Kaip skelbta, A. Valotka naujienų portalui Lrt.lt teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.

„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (...) Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <...> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – pasakojo jis.

„Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra“, – akcentavo A. Valotka. 

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako pirmadienį susitiksianti su A. Valotka aptarti šio pasisakymo. Be to, jo paprašyta parašyti pasiaiškinimą.

Ir Kultūros ministerija, ir V. Aleknavičienė nepritaria tokiai A. Valotkos pozicijai.

ELTA primena, kad A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą. Pernai gegužę šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu. 

Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.

Rugpjūtį Š. Birutis skyrė papeikimą VKI viršininkui A. Valotkai. Jam tarnybinė nuobauda paskirta už „Youtube“ platformoje „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ išsakytus pasisakymus, raginant Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų.

2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.