Žiniasklaidos raštingumo tyrimas: 56 proc. gyventojų ignoruoja internete skelbiamą dezinformaciją
Visuomenė Dezinformacija Socialinės tendencijos Pilietinė visuomenė Lietuva
Vilnius, gegužės 2 d. (ELTA).
Nors visuomenės gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis auga, o informacijos prieiga telefonu užtikrinima beveik visiems šalies gyventojams, dalis žmonių stokoja kritinio informacijos vertinimo bei pilietinio iniciatyvumo, rodo naujausias Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.
Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad net ir suprasdami kritinio mąstymo svarbą, daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų 2025 m. rinkosi ignoruoti internete pastebėtą dezinformaciją, propagandą ar dirbtinio intelekto suklastotą turinį.
„Tyrimas rodo, kad kritiško požiūrio dažnai trūksta. Kas antras gyventojas susidūrė su suklastotu vaizdo ar garso turiniu (angl. deepfake). Kas trečias susidūrė su melagiena ir du iš trijų tuo metu ja patikėjo. Daugiau nei pusė gyventojų, pastebėjusių skirtingai pateikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, tai tiesiog ignoruoja“, – nurodoma Žiniasklaidos raštingumo tyrimo dokumente.
„Informacijos prieigos infrastruktūra Lietuvoje jau yra stipri – klausimas yra ne apie tai, ar žmonės gali pasiekti informaciją, bet apie tai, ar geba joje kritiškai orientuotis“, – teigiama tyrime.
Anot tyrimo autorių, siekiant didinti žmonių atsparumą dezinformacijai, būtina kurti sąlygas elgsenos pokyčiams.
„Kritinė silpnoji vieta: vartotojų elgsenos komponentas siekia tik 14,6 balo – tai rodo, kad gyventojai žino, kaip reikia elgtis, bet ne visada tai daro“, – nurodo tyrimo autoriai.
„Turi formuotis paprasti, pasikartojantys informacijos tikrinimo įpročiai, kurie taptų automatiniais. Svarbu kurti aplinkas, kurios palengvina teisingą sprendimą, o ne tik moko, koks jis yra. Tai reiškia ne tik mokymus, bet ir informacinės aplinkos dizainą: nuorodos į šaltinius, aiški autorystė, paprastos tikrinimo priemonės“, – akcentuoja jie.
Aktyvūs skaitmeninėje, bet ne pilietinėje erdvėje
Taip pat pastebėta, kad aktyvus visuomenės naudojimasis socialiniais tinklais savaime nenulemia jų aktyvesnio įsitraukimo į pilietines iniciatyvas.
„Socialiniais tinklais naudojasi didžioji dalis gyventojų (79 proc.). Deja, šis aktyvumas dažnai nesitransformuoja į pilietinius veiksmus. Komunikacinių gebėjimų rodiklio pilietinio dalyvavimo komponentas yra neigiamas (−8,7 balo), o turinio kūrimo komponentas − 24,8 balo. Tai reiškia: gyventojai yra skaitmeninėje erdvėje, tačiau ne kaip aktyvūs piliečiai ar turinio kūrėjai“, – nurodoma tyrime.
Akcentuojama, jog siekiant didesnio pilietinio aktyvumo būtinos priemonės, mažinančios jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių psichologinius barjerus dalyvauti viešajame diskurse.
„Socialiniai tinklai nepakeičia pilietinių veiklų, jie jas tik trumpam iliustruoja. Reikalingos tikslinės priemonės, kurios mažintų psichologinę kliūtį dalyvauti viešajame diskurse, remtų vietinio kūrybinio turinio kūrimą ir sudarytų sąlygas prasmingai pilietinei raiškai skaitmeninėje erdvėje“, − pabrėžia tyrimo iniciatoriai.
Mažėja pasitikėjimas žiniasklaidos nepriklausomumu
Tyrimo duomenimis, per pastaruosius aštuonerius metus visuomenės gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis reikšmingai išaugo, tačiau tuo pat metu fiksuojamas mažėjantis pasitikėjimas žiniasklaidos nepriklausomumu (2,68 balo iš 5).
„Tai atspindi bendrą skepticizmo kultūrą ir algoritmų bei „dėmesio ekonomikos“ spaudimą žiniasklaidai rinktis emocinius, konfliktinius formatus“, – rašoma Žiniasklaidos raštingumo tyrimo dokumente.
Tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu 2026 m. sausio mėnesį atliko įmonė „Baltijos tyrimai“. Atliekant reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, buvo apklausta 1011 asmenys, kurių amžius 18–75 m. Papildomą imtį sudaro rusų ir lenkų tautinių mažumų atstovai.
person Gabrielė Žimantaitė (ELTA)
Aukšto rango Irano kariuomenės atstovas pareiškė, kad JAV ir Irano karas gali atsinaujinti, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus nepasitenkinimą naujausiu taikos derybų pasiūlymu.
Iranas pateikė pasiūlymą Jungtinėms Valstijoms per Pakistaną tarpininkaujančias derybas, tačiau D. Trumpas juo nepatenkintas.
JAV ir Izraelis pradėjo karą prieš Iraną vasario 28 d., tačiau balandžio 8 d. buvo pasiektos paliaubos; šiuo metu derybos dėl taikos sąlygų yra įstrigusios.arrow_forward
„Spirit Airlines“, itin pigių skrydžių bendrovė iš JAV, pradėjo veiklos nutraukimo procedūras ir atšaukė visus skrydžius.
Keleiviai, kurie sumokėjo už bilietus, gali atgauti pinigus naudodamiesi automatine pinigų susigrąžinimo procedūra.
Bendrovės finansines perspektyvas pakenkė augančios naftos kainos ir kiti verslą veikiantys veiksniai, o dėl nutrauktos veiklos darbo neteks apie 17 tūkst. darbuotojų.arrow_forward