Žiniasklaida: įmonės paaukojo milijardus Putino karui Ukrainoje
Ekonomika Rusijos ekonomika Mokesčiai Ekonominės sankcijos Rusija Ukraina Vladimiras Putinas
Maskva, rugpjūčio 18 d. (dpa-ELTA).
Dėl vis didesnių karo prieš Ukrainą kaštų rusų donorai, anot žiniasklaidos, atsiliepė į raginimą aukoti ir valstybės kasą papildė milijardais. Iki rugpjūčio vidurio biudžetui savanoriškai pervesta 383,69 mlrd. rublių (apie 3,9 mlrd. eurų), rašo Rusijos verslo laikraštis „Vedomosti“. Tai pusantro karto daugiau nei per visus 2025 m. Suma esą pranoko lūkesčius.
Didžioji dalis lėšų buvo pervesta po to, kai kovo mėnesį buvo paskelbtas atitinkamas raginimas verslininkams, toliau rašo laikraštis, remdamasis Finansų ministerija.
Tokius pavedimus gali atlikti ne tik didieji koncernai, bet ir privatūs asmenys, įmonių ar šeimų fondai, leidiniui sakė Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos vadovas Aleksandras Šochinas. Kiekvienas stambus rėmėjas esą pats sprendžia dėl savanoriško įnašo, atsižvelgdamas į savo finansinę situaciją.
Kam konkrečiai išleidžiami šie pinigai, nėra aišku. Tačiau Rusijos biudžete žioji didžiulis deficitas dėl nuolat augančių išlaidų V. Putino karui prieš Ukrainą, kuris tęsiasi jau puspenktų metų.
„Vedomosti“ duomenimis, kad surinktų dar daugiau lėšų, vyriausybė rudenį finansų sektoriui gali įvesti viršpelnio mokestį. Karo finansavimui V. Putinas jau anksčiau nurodė padidinti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius.
Kovo mėnesį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas paneigė pranešimus, esą V. Putinas pramonininkų ir verslininkų sąjungos posėdyje pats prašė pinigų. Priešingai, tai esą buvo vieno verslininko iniciatyva, o V. Putinas jai tik pritarė.
Nepriklausomas portalas „The Bell“ pranešė, kad V. Putinas posėdyje už uždarų durų pareiškė, kad Rusija toliau kovos ir bet kokiu atveju užims visą Donbaso regioną. Tada V. Putino patikėtinis Igoris Sečinas, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovas, esą paragino paaukoti lėšų karui.
2022 m. V. Putinas davė įsakymą pulti Ukrainą. Kremlius iki šiol nepasiekė savo karo tikslų. Vis daugiau lėšų skiriama kariuomenei, saugumo aparatui ir ginklavimuisi. Tuo tarpu ekonomika – taip pat ir dėl Vakarų sankcijų – vis labiau susiduria su problemomis.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Mianmaro vadovu Min Aung Hlaingu, kurio šalis nuo 2021 m. yra valdoma karinės vyriausybės. \nRusija yra laikoma „patikimu partneriu“ Pietų Azijoje, o šalis taip pat greitina susitarimus dėl mažos galios atominės elektrinės statybos Mianmare. \nMianmaro kariuomenė, vadovaujama Min Aung Hlaingo, 2021 m. nuvertė didele balsų dauguma išrinktą Nobelio taikos premijos laureatės Aung San Suu Kyi vyriausybę ir pati perėmė valdžią, o Rusija buvo viena iš nedaugelio šalių, tuomet parėmusių chuntą. arrow_forward
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) darbuotojai, patikrinę vieną iki šiol nežinomą vietą Sirijoje, aptiko „keletą tonų branduolinių medžiagų“. TATENA vadovas Rafaelis Grossis pažymėjo, kad šios medžiagos „galėtų būti panaudotos piktavališkiems tikslams“.
Sirijos laikinasis užsienio reikalų ministras Assadas al Shaibani patvirtino, kad TATENA darbuotojai paėmė mėginius ir kad branduolinės medžiagos yra „buvusio režimo palikimas“.
Nors Sirijoje niekada nebuvo oficialios branduolinės programos, 2007 m. Izraelis sunaikino statomą branduolinį reaktorių Al-Kibare, kurį TATENA laiko galimu branduoliniu objektu.arrow_forward