Žiniasklaida: Greta gyvenantys vilniečiai skundžiasi Kinijos atstovybės darbuotojų deginamomis atliekomis

Vilnius, birželio 16 d. (ELTA).

Vilniaus Naujamiesčio gyventojai skundžiasi, kad jų kaimynystėje esančios Kinijos diplomatinės atstovybės darbuotojai krosnyje degina popierių ir kitas atliekas, skleidžiančias stiprų kvapą, praneša portalas „Delfi“. Gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau šios tvirtina negalinčios taikyti Lietuvos įstatymuose numatytų sankcijų – diplomatinių atstovybių teritorijos yra neliečiamos.

Portalas cituoja vienoje uždaroje grupėje vaizdo medžiagą publikavusią vilnietę. Jai pavyko užfiksuoti veido kaukę dėvintį Kinijos diplomatinės atstovybės darbuotoją, kuris į krosnį meta popierius. Vaizdo medžiagoje matomos ir deginimui paruoštos šiukšlės – dėžė prikrauta įvairių laidų, plastikinių atliekų.

Aplinkiniai gyventojai po šiuo įrašu teigė, jog kreipėsi ne į vieną instituciją, tačiau nei viena iš jų negalėjo padėti – nurodoma, jog diplomatinių atstovybių teritorijos yra neliečiamos. Aplinkosaugos pareigūnai taip pat teigė negalintys nieko padaryti, bet pasiūlė kreiptis į URM.

Sostinės savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas savo ruožtu portalui kalbėjo, jog galimus taršos atvejus tiria ir sankcijas taiko aplinkosaugininkai. Visgi, dėl tarptautinės teisės nuostatų nacionalinių institucijų jurisdikcija ambasadų atžvilgiu yra ribota.

„Apie šią situaciją informacijos Vilniaus miesto savivaldybė iki šiol neturėjo. Esame suinteresuoti, kad vilniečiai gyventų saugioje aplinkoje ir jų sveikatai nebūtų kenkiama, todėl savivaldybė kreipsis į URM, kad ji tarpininkautų sprendžiant šią problemą“, – portalui teigė G. Grubinskas.

URM kreipėsi į kinų atstovybę

„Delfi“ URM nurodė, kad jos atstovai atkreipė Kinijos diplomatų dėmesį į gaunamus gyventojų nusiskundimus dėl nemalonių kvapų ir dūmų, kylančių iš kinų diplomatinės atstovybės teritorijos.

„URM atstovai priminė Kinijos diplomatams apie būtinybę diplomatinės atstovybės teritorijoje laikytis Lietuvoje galiojančių teisės aktų, nedeginti toksiškų atliekų, kurios teršia orą ir aplinką“, – teigiama portalui atsiųstame ministerijos atsakyme.

„Delfi“ kreipėsi į Kinijos atstovybę su klausimais, tačiau ši į užklausą neatsakė.

Priduriama, kad ši problema tęsiasi ne vienerius metus – dar 2016 m. iš ambasados teritorijos sklindančius kvapus aprašė „Lietuvos rytas“, tada žurnalistams skundėsi kito šalia ambasados esančio namo gyventojai.

Santykiai su Kinija pašlijo nuo 2021 m.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.