Žemaitaitis nesutiktų keisti Konstitucijos nuostatos dėl branduolinio ginklo: reikia referendumo
Politika Branduolinis ginklas Lietuvoje Branduolinė ginkluotė Gynyba Tarptautiniai santykiai Remigijus Žemaitaitis Juozas Olekas Gitanas Nausėda
Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).
Daliai valdančiųjų prakalbus apie poreikį diskutuoti dėl Konstitucijos nuostatos, draudžiančios Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą, keitimo, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako esantis prieš tokią iniciatyvą.
„Aš asmeniškai nepritariu, nes manau, kad visų valstybių, kurios anksčiau ar vėliau prisideda prie branduolinio ginklo, laukia nelaimė ir blogis. Iranas, jei nebūtų sodrinęs urano ir nebūtų siekęs branduolinio ginklo – manau, šiandien karinių konfliktų ir šitų dalykų nebūtų“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė R. Žemaitaitis.
„Reikia referendumo. Turi būti referendumas“, – pabrėžė politikas.
Anot jo, galima diskutuoti ir apie tai, kiek įmanoma prisiglausti po prancūzų branduoliniu skėčiu, tačiau politikas pabrėžia, kad reikėtų labai gerai įsivertinti pasekmes.
„Tik sakau – tai yra branduolinis ginklas ir galvokite, kokios pasekmės gali būti“, – akcentavo „aušrietis“.
Kaip skelbta, antradienį Seimo pirmininkas Juozas Olekas pareiškė matantis galimybę keisti Lietuvos Konstitucijos nuostatą, draudžiančią šalyje dislokuoti branduolinį ginklą. Tokiai diskusijai pritartų ir prezidentas Gitanas Nausėda, sakė šalies vadovo patarėjas.
Lietuvos Konstitucijos 137-asis straipsnis numato, jog šalies teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Prancūzija yra pasiūliusi stiprinti branduolinį Europos atgrasymą. Kalbos dėl Lietuvos buvimo po Prancūzijos branduoliniu skėčiu jau prasidėjo kiek anksčiau.
Be to, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas yra patvirtinęs, kad jo šalis derasi su Prancūzija dėl „pažangios branduolinės atgrasymo politikos“. Varšuva ir Paryžius apie galimybę Lenkijai prisijungti prie Prancūzijos branduolinio skydo užsiminė 2025 m., kai abi šalys pasirašė naują sutartį.
Po to, kai Jungtinė Karalystė (JK) 2020 m. išstojo iš Europos Sąjungos (ES), Prancūzija Bendrijoje yra vienintelė branduolinė valstybė.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, Prancūzija turi 290 iš maždaug 12,2 tūkst. visame pasaulyje egzistuojančių branduolinių ginklų, todėl yra ketvirta pagal dydį branduolinė valstybė po Rusijos, Jungtinių Valstijų ir Kinijos.
Šalis turi keturis branduoliniais ginklais ginkluotus povandeninius laivus, galinčius leisti raketas su branduoliniais užtaisais, kurių veikimo nuotolis siekia apie 10 tūkst. kilometrų.
Prancūzija branduolinius ginklus gali naudoti ir iš oro: jos naikintuvai „Rafale“ gali paleisti apie 50 šalies turimų kruizinių raketų su branduoliniais užtaisais. Oficialiai nurodomas pastarųjų veikimo nuotolis yra apie 500 kilometrų.
person Vilius Narkūnas (ELTA)