Vyriausybė Seimui siūlys į Lietuvos teisę perkelti ES efektyvesnio energijos naudojimo direktyvą

Vilnius, kovo 19 d. (ELTA).

Vyriausybė nusprendė Seimui teikti įstatymų pakeitimus, kuriais į Lietuvos teisę būtų perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl energijos vartojimo efektyvumo. 

Kaip aiškina įstatymų pakeitimus parengusi Energetikos ministerija, siūloma įtvirtinti, kad 2030 m. metinis Lietuvos pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 63,3 teravatvalandės (TWh), o metinis galutinės energijos suvartojimas – ne didesnis kaip 51,0 TWh.

Lietuvos suminis sutaupytos galutinės energijos kiekis 2030 m. turės būti ne mažesnis 39,3 TWh.

Be to, norima įtvirtinti, kad viešiesiems subjektams priimant planavimo, politikos ir investicijų sprendimus, kurių vertė yra daugiau kaip 100 mln. eurų (arba 175 mln. eurų, jei tai transporto infrastruktūros projektai), privalo būti atliekama kaštų ir naudos analizė bei pateikiamos sprendimų alternatyvos. 

Tarp jų privalėtų būti vertinamos energijos vartojimo efektyvumo didinimo alternatyvos.

Šiais pakeitimais taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimus daugelyje sričių sumažinti energijos suvartojimą, išskyrus krašto apsaugos srityje.

Finansų ministerijos teigimu, ši direktyva yra viena iš priemonių, skirtų įgyvendinti tikslą iki 2030 m. 55 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą. 

Anot ministerijos, naujoje direktyvoje gerokai padidintas ES užmojis energijos vartojimo efektyvumo srityje, suteikiant principui „pirmiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ teisinė galia. Tai reiškia, kad ES valstybės narės privalės atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumą priimdamos visus svarbius planavimo, politinius ir investavimo sprendimus energetikos srityje. 

Naujoje direktyvoje padidintas ES energijos suvartojimo efektyvumo tikslas, todėl ES valstybės narės įpareigotos iki 2030 m. bendrai užtikrinti papildomą 11,7 proc. energijos suvartojimo sumažinimą, palyginti su 2020 m. baziniu scenarijumi.