Vilnius, rugpjūčio 26 d. (ELTA).
Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė Seime svarstomiems Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimams. Tiesa, nutarta siūlyti Seimui įvertinti galimybę išlaikyti Nacionalinę šeimos tarybą kaip biudžetinę įstaigą.
Vyriausybė pateikė išvadą dėl Seimo narių socialdemokratų Orintos Leiputės, Indrės Kižienės, Birutės Vėsaitės, Jurgitos Šukevičienės, Jūratės Zailskienės ir Dariaus Razmislevičiaus inicijuotos Šeimos stiprinimo įstatymo naujos redakcijos.
Įstatymo projektu parlamentarai siekia patikslinti šeimos politikos tikslus, principus ir sąvokas, Nacionalinę šeimos tarybą iš biudžetinės įstaigos pertvarkyti į visuomeniniais pagrindais veikiančią patariamąją instituciją, keisti Šeimos politikos komisijos funkcijas. Taip pat numatoma galimybė skirti premijas už nuopelnus motinystei, tėvystei, globai ar rūpybai.
Vyriausybė iš esmės pritarė projektui. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pasiūlė raginti Seimą įvertinti galimybę išlaikyti dabartinį Nacionalinės šeimos tarybos statusą, siekiant sudaryti galimybę vykdyti jai patikėtas funkcijas.
„Jeigu norime kažkokio rezultato, reikėtų tą 115 tūkst. eurų per metus skirti tai biudžetinei įstaigai, kad ji toliau realizuotų tuos tikslus“, – posėdyje sakė L. Kukuraitis.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pasiūlė Vyriausybės išvadai pritarti su sveikatos apsaugos ministro pateiktu siūlymu.
R. Tamašunienės nepritarimas
Tiesa, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė nepritarė įstatymo projekte numatytam siūlymui Nacionalinę šeimos tarybą iš biudžetinės įstaigos pertvarkyti į visuomeniniais pagrindais veikiančią patariamąją instituciją.
Pasak jos, toks sprendimas susilpnintų nepriklausomą šeimos politikos analizę, sumažintų Seimo galimybes vykdyti veiksmingą šeimos politikos priežiūrą, trikdytų bendradarbiavimą tarp savivaldybių, ministerijų ir Seimo bei nutrauktų per pastaruosius metus sukauptos institucinės patirties tęstinumą.
„Iš esmės palaikome vis dėlto šitos tarybos, kaip reikšmingos tarybos šeimos politikos srityje, biudžetinės įstaigos išsaugojimą“, – sakė teisingumo ministrė.
R. Tamašunienė taip pat nepritarė siūlymui Šeimos stiprinimo įstatymo projekte atsisakyti tėvystės ir motinystės papildomumo principo. Jos teigimu, tai prieštarautų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Civilinio kodekso nuostatoms.
Teisingumo ministrė siūlė Vyriausybės išvadai nepritarti arba skirti daugiau laiko jai suderinti. Vėliau, L. Kukuraičiui pasiūlius kompromisą dėl Nacionalinės šeimos tarybos statuso, ji ragino galutinį išvados tekstą suderinti ir prie klausimo grįžti po savaitės. Tačiau tokiam siūlymui nebuvo pritarta.
I. Ruginienė ragino neišgyventi dėl formuluočių
Derinant Vyriausybės išvadą Teisingumo ministerija nepritarė siūlymui atsisakyti tėvystės ir motinystės papildomumo principo, pagal kurį teikiant paramą ir pagalbą šeimai atsižvelgiama į vaiko prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną.
Vis dėlto į šią pastabą neatsižvelgta. Derinimo pažymoje argumentuojama, kad toks principas jau įtvirtintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir Civiliniame kodekse, todėl nėra tikslinga jo kartoti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė tikino, kad tėvystės ir motinystės papildomumo principo atsisakymas Šeimos stiprinimo įstatymo projekte nereiškia, jog šio principo būtų atsisakoma apskritai. Ji taip pat pažymėjo, kad principas ir toliau įtvirtintas Civiliniame kodekse bei Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
„Pergyventi, kad šitas principas bus nuneigtas nacionaliniu mastu, tikrai, manau, neverta ir nėra visiškai pagrįsta“, – sakė I. Ruginienė.
Ministrė taip pat pabrėžė, kad įstatymo pakeitimais siekiama daugiau dėmesio skirti vienišiems tėvams – tiek vienoms vaikus auginančioms motinoms, tiek tėvams.
„Šitas įstatymo pakeitimo projektas būtent apie tai, kad mes jokių šeimų nenustumiame į paraštes“, – teigė ji.
Siekia „mokslu grįstos politikos formavimo“
ELTA primena, kad Šeimos stiprinimo įstatymo pakeitimo projektą registravę parlamentarai teigia, jog nuo įstatymo priėmimo 2017 m. pasikeitė teisinis reglamentavimas ir išryškėjo nauji šeimų poreikiai.
Projekto rengėjai aiškina siekiantys pereiti nuo fragmentuoto šeimos politikos koordinavimo modelio prie labiau centralizuoto, sisteminio ir mokslu grįstos politikos formavimo.
Priėmus projektą, taip pat būtų keičiama Nacionalinės šeimos tarybos veikla, stiprinamos Šeimos politikos komisijos funkcijos ir didinamas šeimų bei su šeimomis dirbančių nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas į šeimos politikos formavimą.
person Jokūbas Šiuipys (ELTA)