Politika Darbo rinka Pilietinė visuomenė Vyriausybė
Vilnius, birželio 24 d. (ELTA).
Baigiantis Trišalės tarybos kadencijai, Vyriausybė patvirtino jos sudėtį. Naujos kadencijos Trišalė taryba darbą pradės nuo liepos 1 d., o jos kadencija tęsis 4 metus.
Naujojoje Trišalėje taryboje darbdavių organizacijoms atstovaus po 2 Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovus bei po vieną asociacijos „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacijos ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos deleguotą atstovą.
Profesinių sąjungų organizacijoms atstovaus 3 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) deleguoti asmenys, 2 Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir 2 Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos atstovai.
Vyriausybė kaip ir anksčiau į Trišalę tarybą paskris po 2 atstovus iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM), Finansų ministerijos, vieną atstovą deleguos Vyriausybės kanceliarija.
Nors 2022 m. patvirtintoje Trišalės tarybos sudėtyje buvo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovas, tačiau jo liepą darbą pradedančioje taryboje neliks – jį pakeis papildomas LVK atstovas.
SADM teigimu, ŽŪR neatitinka nustatytų reikalavimų dalyvauti Trišalėje taryboje, nes nei ŽŪR statute, nei įstatyme neįtvirtinta ŽŪR teisė ar funkcija vykdyti kolektyvines derybas, nenumatyta galimybė derėtis su profesinėmis sąjungomis, inicijuoti dvišalių ar trišalių tarybų steigimą, nenumatytas šios organizacijos vaidmuo darbo ir socialinius reikalus tvarkančiose trišalėse struktūrose.
Institucijos bei organizacijos per 10 darbo dienų turi raštu informuoti ministeriją apie savo deleguojamus narius ir jų pakaitinius atstovus, nurodant jų pareigų pavadinimus, vardus, pavardes.
Trišalė Taryba socialinių parterių susitarimu sudaryta iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, joje Seimui ir Vyriausybei patariama socialinės, ekonominės ir darbo politikos klausimais.
ELTA primena, jog partneriai Trišalėje taryboje praėjusią savaitę sutarė, kad 2027 m. minimali mėnesio alga (MMA) turėtų kilti 7,19 proc. – 83 eurais iki 1235,9 eurų, o dvejus metus nedidintas bazinis NPD augti 4 proc. arba 30 eurų iki 777 eurų (vertinant algą „ant popieriaus“).
Tačiau dabar jau atsistatydinusi Ingos Ruginienės Vyriausybė su pastaruoju siūlymu nesutiko ir minimalią algą siūlo kelti kiek sparčiau – 92 eurais (8 proc.) iki 1245 eurų „ant popieriaus“, tačiau nekeisti NPD.
person Vygantas Tuzas (ELTA)