VSD: lenkų politiko Brauno veikla ir pasisakymai gali būti nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais
Politika Nacionalinis saugumas ES politika Tarptautiniai santykiai Valstybės saugumo departamentas Europos Sąjunga Užsienio reikalų ministerija
Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA).
Valstybės saugumo departamentas (VSD) neturi žvalgybos informacijos apie planuojamo skandalingo lenkų europarlamentaro Grzegorzo Brauno ir kitų radikalios dešiniosios partijos „Lenkijos karūnos konfederacija“ politikų vizito Vilniuje keliamą grėsmę valstybės saugumui.
„Tačiau jo veiklos ir pasisakymų pobūdis gali būti nesuderinami su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais ir turėtų būti vertinami dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai“, – nurodo VSD.
Toks saugumo institucijos vertinimas perduotas jo prašiusioms Užsienio reikalų ministerijai ir Vilniaus miesto savivaldybei, taip pat institucijoms, kurių kompetencijoje yra viešosios tvarkos užtikrinimas – Vidaus reikalų ministerijai bei Policijos departamentui.
ELTA primena, kad į Lietuvą ketinantis atvykti euroskeptiškomis ir antiukrainietiškomis pažiūromis garsėjantis lenkų politikas G. Braunas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydamas išduoti leidimą gegužės 1 dieną organizuoti renginį prie Adomo Mickevičiaus paminklo.
Atsižvelgiant į viešai žinomą informaciją apie G. Brauno kontraversiškus veiksmus ir provokacijas, Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į VSD dėl tolimesnių rekomendacijų.
„Manome, kad būtina įvertinti minėtus organizatorius ir galimas grėsmes valstybės ar visuomenės saugumui, kurios gali kilti jų organizuojamame renginyje. Siekiant gauti kompetentingą rekomendaciją šiuo aspektu, savivaldybės administracija nusprendė kreiptis į VSD“, – aiškino Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.
„VSD nepateikus vertinimo, kurio pagrindu būtų galima neišduoti leidimo, savivaldybė prašymą išduoti leidimą vertins įstatymų numatyta tvarka“, – pridūrė Vilniaus merijos atstovai.
Kaip skelbta, G. Brauno susitikimas su gyventojais turėjo įvykti „Vilniaus kultūros ir dvasingumo centro“ patalpose. Visgi, kaip vėliau pareiškė patalpas valdantis Pranciškonų vienuolynas, salės rezervacija buvo atšaukta. Aiškinta, kad ji atlikta per trečiąjį asmenį, todėl nebuvo žinoma, kad planuojamas renginys gali būti politinio pobūdžio. Pranciškonų kultūros centras teigia neturėjęs ir neturintis jokio ryšio su G. Braunu, tikina politiko niekada nekvietęs.
Anksčiau „Lenkijos karūnos konfederacija“ pranešė dalyvausianti tradiciniame Vilniuje vyksiančiame šventiniame parade gegužės 2 d., kai yra minima lenkų, gyvenančių užsienyje, diena. Visgi nepatikslinta, ar eisenoje dalyvaus ir pats G. Braunas.
G. Braunas nuo 2019 m. iki 2024 m. buvo Lenkijos parlamento narys, o „Lenkijos karūnos konfederacijos“ partijai vadovauja nuo 2019 m. Nuo 2024 m. jis yra Europos Parlamento (EP) narys.
Politikas viešojoje erdvėje apibūdinamas kaip radikalių ir provokuojančių pažiūrų: griežtai kritikuoja Europos Sąjungą (ES), pasisako prieš LGBT teises. Jis taip pat buvo kritikuotas, kai Lenkijos parlamente užgesino žydų religinę žvakę – toks poelgis pavadintas antisemitiniu.
G. Braunas yra pasisakęs ir apie Lietuvą – socialiniame tinkle „X“ politikas pareiškė, jog Lenkijos kariuomenė „neturėtų pakelti nė piršto gindama šią mažą, ištuštėjusią, bjaurią, antilenkišką, bismarkišką, anglosaksišką ir žydišką būtybę, kuri yra Lietuva“. Jis taip pat paragino stabdyti Vilniaus lietuvinimą.
Be to, politikas pasisako prieš tai, ką jis vadina „Lenkijos ukrainizacija“, prieš Lenkijoje gyvenančius imigrantus ir pabėgėlius iš Ukrainos, kritikuoja Varšuvos paramą Kyjivui.
person Roberta Salynė (ELTA)