Vilnius, gegužės 23 d. (ELTA).
Lietuvos pasienyje su Baltarusija vėl apgręžiami neteisėti migrantai – praėjusią parą buvo apgręžta 11 neteisėtų migrantų, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Iki tol, daugiau nei savaitę, pasienio pareigūnai migrantų apgręžimų nebuvo fiksavę.
Latvijos pasienio tarnyba ketvirtadienį apgręžė 43 užsieniečius, o Lenkijos pareigūnai pranešė trečiadienį apgręžę 118 neteisėtų užsieniečių.
Pernai VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos neleido įsibrauti 1002 asmenims, šiemet – 723.
Iš viso nuo Baltarusijos sukeltos migracijos krizės pradžios į šalį neįleista 23,6 tūkst. neteisėtų migrantų.
Migrantai į rytines Europos Sąjungos šalis ėmė plūsti 2021 m., Vakarai dėl to apkaltino Minsko režimą.
ELTA primena, kad šią savaitę Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės pasienyje. Byla susijusi su valstybių įsipareigojimų – pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru – pažeidimais.
Kaip anksčiau paskelbė URM, Lietuva nuo 2021 m. susiduria su augančiu migrantų srautu iš Baltarusijos. Pasak ministerijos, Lietuvos institucijų surinkti įrodymai patvirtina, kad Baltarusijos režimas tiesiogiai įsitraukė organizuodama migrantų srautus į Lietuvą.
„Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams. Atvykus į Baltarusiją, daugelis migrantų iki Lietuvos sienos buvo lydimi Baltarusijos saugumo pajėgų ir buvo verčiami ją kirsti neteisėtai, dažnai pavojingomis ir gyvybei grėsmę keliančiomis sąlygomis“, – akcentuoja ministerija.
Baltarusijos pasienio tarnybos nepaisė pakartotinių prašymų bendradarbiauti ir atsisakė dirbti su Lietuvos institucijomis, pabrėžia URM.
„Lietuva šiuos veiksmus vertina kaip sąmoningą Baltarusijos režimo bandymą naudoti migraciją kaip politinio spaudimo priemonę prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą (ES), reaguojant į jų paramą Baltarusijos demokratijai ir sankcijas už žmogaus teisių pažeidimus“, – rašoma URM pranešime.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)