VRM su statutinėmis tarnybomis tariasi dėl šaunamojo ginklo panaudojimo tvarkos pakeitimų
Teisėsauga Įstatymų leidyba Viešoji tvarka ir saugumas Vidaus reikalų ministerija
Vilnius, rugsėjo 6 d. (ELTA).
Vidaus reikalų ministerija (VRM) rengia įstatymų pakeitimus, kuriais ketinama keisti šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką vidaus tarnybose. Dėl rengiamų pataisų ministerija konsultuojasi su statutinėmis įstaigomis, o jų pasiūlymus žada įvertinti rengiant galutines pataisas.
„Šiuo metu rengiami įstatymų pakeitimai, kuriais bus keičiama šaunamojo ginklo panaudojimo tvarka vidaus tarnybose. Tai apims apie dešimt įstatymų, reglamentuojančių šaunamojo ginklo panaudojimą“, – Eltai teigė vidaus reikalų ministro patarėjas komunikacijai Šarūnas Dvareckas.
Pasak jo, rengdama pakeitimus VRM konsultuojasi su Policijos departamentu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), Viešojo saugumo tarnyba (VST) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
„Įsiklausome į tarnybų teikiamus pasiūlymus ir pastabas, į juos bus atsižvelgta rengiant įstatymų pakeitimus. Taip pat vertiname užsienio teisėsaugos institucijų praktiką ir kitų valstybių teisinį reglamentavimą“, – nurodė ministro patarėjas.
Policija siūlo atsisakyti „neišvengiamo pavojaus“ kriterijaus
Policijos departamentas VRM yra pateikęs savo siūlymus dėl šaunamojo ginklo panaudojimo reglamentavimo, Eltai nurodė Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis.
Policija siūlo atsisakyti Policijos įstatymo 27 ir 28 straipsniuose vartojamų formuluočių „neišvengiamas pavojus“ ir „neišvengiamai būtina“, jas pakeičiant objektyviau vertinamu „realaus pavojaus“ kriterijumi.
Policijos vertinimu, dabartinis teisinis reguliavimas kelia praktinių ir teisinių problemų, nes teisės aktuose nėra nustatyti aiškūs ir objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kada pavojus laikytinas „neišvengiamu“, o šaunamojo ginklo panaudojimas – „neišvengiamai būtinu“.
Policijos teigimu, tokios formuluotės sudaro prielaidas vertinti ne tik realiai egzistuojantį pavojų, bet ir hipotetinę galimybę jo išvengti kitomis priemonėmis. Tai esą ypač problematiška dinamiškose ir kritinėse situacijose, kai pareigūnas sprendimą turi priimti per labai trumpą laiką.
„Dėl to gali atsirasti situacija, kai realaus pavojaus akivaizdoje pareigūnas susilaiko nuo šaunamojo ginklo panaudojimo dėl abejonių, ar vėliau jo sprendimas bus pripažintas „neišvengiamai būtinu“, – nurodė R. Matonis.
Atsižvelgiant į tai, policija siūlo šaunamojo ginklo panaudojimo sąlygas sieti su „realaus pavojaus“ kriterijumi. Policijos vertinimu, realus pavojus turėtų reikšti faktiškai egzistuojantį ir objektyviomis aplinkybėmis pagrįstą pavojų, o ne hipotetinę ar vien subjektyviai suvokiamą grėsmę.
Kartu policija siūlo vertinant pareigūno veiksmų teisėtumą atsižvelgti į konkrečios situacijos aplinkybes, pareigūno turėtą informaciją, laiko, priemonių ir kitus objektyvius apribojimus.
Policija pabrėžia, kad siūlomas pakeitimas nesudarytų pagrindo teigti, jog šaunamasis ginklas galėtų būti naudojamas esant bet kokiam ar nereikšmingam pavojui. Be to, teisės aktuose išliktų nuostatos dėl psichinės ar fizinės prievartos panaudojimo prieš ginklą, taip išlaikant pareigą prieš šaunamojo ginklo panaudojimą išnaudoti galimas kitas priemones.
Siūlo užtikrinti teisinę ir psichologinę pagalbą pareigūnams
Antrasis Policijos departamento siūlymas susijęs su pagalba pareigūnams, panaudojusiems šaunamąjį ginklą.
Policija siūlo įstatyme nustatyti, kad policijos įstaiga užtikrintų teisinės ir psichologinės pagalbos suteikimą pareigūnui, panaudojusiam šaunamąjį ginklą. Teisinė pagalba, pasak policijos, turėtų būti suteikiama iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo.
„Nustačius tokią nuostatą pareigūnai žinotų, kad jie bus ginami, jeigu panaudos šaunamąjį ginklą, nepriklausomai nuo kilusių pasekmių, kurios atsirado vykdant tarnybines pareigas“, – nurodė R. Matonis.
Policijos departamentas pabrėžia, kad pateikti siūlymai nėra galutiniai – galutinės formuluotės ir sprendimai bus priimti VRM.
VSAT pataisas vertina teigiamai, tačiau detaliau jų nekomentuoja
VSAT taip pat patvirtino ministerijai pateikusi savo siūlymus dėl šaunamojo ginklo panaudojimo reglamentavimo.
Pasieniečiai nurodo, kad pareigūnai veikia griežtai laikydamiesi šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo. VSAT pareigūnų šaunamojo ginklo panaudojimą reglamentuoja Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 29 straipsnis.
„VSAT veikia pavojingomis ir sudėtingomis sąlygomis, nuolat kintančioje dinamiškoje aplinkoje, kurias lemia geopolitinė situacija, kaimyninių valstybių nedraugiškas elgesys, VSAT vykdomos funkcijos užkardant per sieną plintančius bei kitus nusikaltimus“, – teigė tarnyba.
Dėl to, pasak VSAT, kiekviena iniciatyva tobulinti teisinį reglamentavimą vertintina teigiamai, nes galėtų palengvinti tarnybos darbą.
Vis dėlto VSAT atkreipia dėmesį, kad VRM inicijuojamos pataisos dar tik rengiamos, todėl jų siūlymai gali būti koreguojami.
„Kadangi VRM inicijuojamos pataisos yra dar tik rengiamos ir siūlymai joms gali būti koreguojami, šiuo metu, manytina, detalesnis jų aptarimas yra kiek per ankstyvas“, – nurodė tarnyba.
Savo pasiūlymus VRM yra pateikusi ir Viešojo saugumo tarnyba.
Ministerija pataisas planuoja pristatyti rugsėjį.
Pastaruoju metu diskusijos dėl pareigūnų galimybių panaudoti ginklą atsinaujino po incidento pasienyje su Baltarusija. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, jog liepą pasienyje su Baltarusija įvyko incidentas – tarp pasieniečių ir iš tunelio išlindusių migrantų įvyko grumtynės, kurių metu vienas iš Lietuvos pareigūnų buvo aptalžytas.
Konflikto metu esą taip pat buvo bandoma vieną iš pasieniečių nusitempti į Baltarusijos pusę, tačiau pareigūnui pavyko išsilaisvinti. Tokią informaciją remdamasis šaltiniais pranešė naujienų portalas „Lrytas“.
Atsižvelgdamas į kintančias hibridines grėsmes, vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas praėjusią savaitę pranešė rengiantis įstatymo pataisas, kuriomis siūloma keisti šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką pareigūnams.
M. Katelynas vėliau pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai nereikš visiško ginklų panaudojimo liberalizavimo.
Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą šaunamieji ginklai ar sprogmenys gali būti panaudoti tik išimtinais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina, kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai, valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms, įrenginiams, turtui.
Pareigūnas turi teisę panaudoti ginklą atremiant ginkluotą įsiveržimą į valstybės teritoriją, atremiant ginkluotus diplomatinių ar valstybinių įstaigų užpuolimus, gindamasis ar gindamas kitą nuo tiesiogiai gyvybei ar sveikatai pavojingo kėsinimosi, išlaisvindamas įkaitus, užkirsdamas kelią teroro aktui.
person Benjaminas Auryla (ELTA)