Von der Leyen: į taikos susitarimo sąlygas turi būti įtrauktas ir ukrainiečių vaikų grąžinimas
Politika Tarptautiniai santykiai ES politika Karo nusikaltimai Ursula von der Leyen Europos Komisija Ukraina
Briuselis, gegužės 12 d. (Ukrinform-ELTA).
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad Ukrainos vaikų sugrįžimas turi tapti bet kokio būsimo taikos susitarimo dalimi, pasibaigus aukšto lygio Tarptautinės koalicijos dėl Ukrainos vaikų grąžinimo susitikimui pranešė EK spaudos tarnyba.
„Šiandien Europos Sąjungos atstovai kartu su Ukrainos ir Kanados atstovais surengė aukšto lygio Tarptautinės koalicijos dėl Ukrainos vaikų grąžinimo susitikimą. Apie šią iniciatyvą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė savo 2025 m. pranešime apie Sąjungos padėtį“, – teigiama pranešime.
ES vardu prie maždaug 60 šalių atstovų prisijungė vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja Kaja Kallas bei plėtros reikalų komisarė Marta Kos, kad dar kartą patvirtintų „bendrą įsipareigojimą imtis aktyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti kiekvieno Ukrainos vaiko, kurį Rusija prievarta perkėlė arba neteisėtai deportavo, sugrįžimą ir užtikrinti visišką atsakomybę už šiuos Rusijos įvykdytus nusikaltimus“.
„Dešimtys tūkstančių Rusijos pagrobtų ukrainiečių vaikų tebėra atskirti nuo savo šalies ir artimųjų. Mes nenusiraminsime, kol kiekvienas iš jų vėl sugrįš į savo šeimą. /.../ Kiekvieno vaiko grąžinimas turi būti įtrauktas į bet kokį taikos susitarimą“, – tvirtino U. von der Leyen.
Pasibaigus susitikimui ES, Ukraina ir Kanada paskelbė bendras išvadas, atspindinčias partnerių prisiimtus įsipareigojimus.
Dalyviai susitarė dėl keleto konkrečių priemonių, įskaitant pagrobtų vaikų paieškos ir stebėjimo stiprinimą.
Išvadose taip pat teigiama, kad ES teiks techninę, finansinę ir institucinę paramą Ukrainos valdžios institucijoms bei pilietinės visuomenės organizacijoms, siekiančioms sugrąžinti neteisėtai išsiųstus ir prievarta perkeltus vaikus.
Siekdama stiprinti diplomatines iniciatyvas, Koalicija sieks glaudžiau bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis ir tarptautiniais partneriais, skatins esamus tarpininkavimo mechanizmus bei rems tiek oficialius, tiek neoficialius vaikų grąžinimo kanalus.
Pranešime rašoma, kad ES ir jos partneriai įsipareigojo plėsti reintegracijos paramą, remdami ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, vaikų apsaugą, švietimą nepaprastųjų situacijų atveju bei toliau įgyvendinti priežiūros šeimose ir bendruomenėse reformą.
„Koalicija sustiprins paramą tyrimams ir teismo procesams, susijusiems su neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu ir prievartiniu perkėlimu, stiprins Ukrainos tyrimų pajėgumus, rems vaikams palankią teisingumo sistemą, galimybę gauti kompensaciją, taip pat užtikrins atsakomybę už svetimos ideologijos skiepijimą Ukrainos vaikams, vadinamąjį „perauklėjimą“ ir militarizavimą“, – teigiama išvadose.
Partneriai taip pat susitarė taikyti papildomas suderintas sankcijas ir sudaryti tikslinius sąrašus, į kuriuos būtų įtraukiami asmenys, atsakingi už neteisėtą Ukrainos vaikų deportavimą, priverstinį perkėlimą, „perauklėjimą“ ir militarizavimą, taip pat tie, kurie prisidėjo prie šių veiksmų ar yra su jais susiję.
Šioms pastangoms finansuoti ES skirs papildomus 50 mln. eurų, kad sustiprintų Ukrainos vaikų apsaugos sistemą, išplėstų vaikams ir bendruomenei skirtas paslaugas, remtų ikimokyklinį ugdymą, pagerintų galimybę kreiptis į teismą ir sustiprintų skaitmenines sistemas, įskaitant tas, kurios naudojamos kompensacijų prašymams teikti.
Europos Komisija priminė, kad nuo karo pradžios užregistruota, jog į Rusiją arba į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas buvo neteisėtai deportuota arba prievarta perkelta daugiau nei 20,5 tūkst. ukrainiečių vaikų.
„Sistemingos Rusijos pastangos nuslėpti šių vaikų tapatybę ir buvimo vietą reiškia, kad nuoseklios ir suderintos tarptautinės priemonės šiuo metu yra kaip niekada aktualios“, – pabrėžė Komisija.
Tarptautinė koalicija dėl Ukrainos vaikų sugrįžimo buvo įkurta Kyjive 2024 m. vasarį.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Kauno apygardos prokuratūros prokurorai apskundė Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, kuriuo buvusiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui siūloma taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, neatlikus jam likusios bausmės dalies.
Prokurorai nesutinka su komisijos sprendimu dėl nuteistojo V. Gapšio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo ir prašo teismo netvirtinti Komisijos sprendimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvusiam parlamentarui V. Gapšiui 2024 m. spalio pabaigoje skyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę.arrow_forward
Naujienų portalo „15 min“ žurnalistiniam tyrimui nustatius, kad Vigilijaus Juknos valdomos įmonės organizuojami ūkininkų mokymai už ES lėšas vyksta tuščiose auditorijose, premjerė Inga Ruginienė nusprendė sustabdyti jo veiklą jos visuomeninio konsultanto pareigose. Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) ūkininkų mokymams jau skyrė daugiau nei 200 tūkst. iš 300 tūkst. suplanuotos ES paramos, nors, pagal projektų taisykles, auditorijoje nepasirodžius bent dvylikai dalyvių, jis turėtų būti atšaukiamas. Seimo pirmininkas Juozas Olekas bei prezidentas Gitanas Nausėda vertina situaciją neigiamai.arrow_forward