Vokietijos kalėdinės mugės tapo dezinformacijos taikiniu

Berlynas, gruodžio 21 d. (AFP-ELTA).

Nors Vokietijos kalėdinėse mugėse po jas neseniai sukrėtusių mirtinų išpuolių buvo iš tiesų sugriežtintas saugumas, internete plinta vaizdo įrašai, kuriuose jos melagingai vaizduojamos aptvertos spygliuota viela, saugomomis šarvuočių. Socialinius tinklus užplūdo dezinformacija apie kalėdines muges: viename melagingame vaizdo įraše vaizduojamas maldai per neva jos atidarymą kviečiantis islamo dvasininkas, plinta suklastoti vaizdai su tokiose mugėse neva besibūriuojančiomis musulmonų vyrų miniomis, rašo naujienų agentūra AFP.

AFP faktų tikrinimo skyrius išanalizavo internete plintančius melagingus teiginius, kuriais siekiama sustiprinti kraštutinių dešiniųjų naratyvus apie imigraciją ir visuomenės „islamizaciją“.

Pastaruoju metu plintančiuose nuotraukose ir vaizdo įrašuose vaizduojami Hamburgo ir Štutgarto kalėdinėse mugėse esą gausiai besiburiuojantys „musulmonai“ arba „islamistai imigrantai“.

Tačiau AFP atliktas tyrimas parodė, kad šie kadrai buvo iš kitų renginių: iš vėliau uždraustos aktyvistų grupės „Muslim Interaktiv“ 2024 m. spalio mėn. mitingo ir sirų šventės po prezidento Basharo al Assado nuvertimo praėjusių metų pabaigoje.

Kelete dirbtinio intelekto sukurtų nuotraukų taip pat vaizduojamos kalėdinės mugės su perteklinėmis saugumo priemonėmis – pvz., metro aukščio spygliuotomis tvoromis ar aplink mugių teritoriją išrikiuotomis karinio tipo transporto priemonėmis.

Išpuoliai ir jų išnaudojimas politiniais tikslais

Vokietijos kalėdinių mugių tradicija siekia šimtmečius, jos rengiamos beveik kiekviename mieste ir miestelyje. Mugėse prekybininkai savo kioskeliuose pardavinėja kalėdines dovanos ir papuošimus, saldumynus, dešreles ir karštą vyną.

Tačiau jaukią šeimyninę šių mugių atmosferą temdo neseniai jose vykdyti išpuoliai.

Praėjusiais metais automobiliui įsirėžus į kalėdinės Magdeburgo mugės lankytojus žuvo šeši žmonės, daugiau nei 300 buvo sužeisti.

Šiuo metu vyksta teismo procesas, kuriame dėl šio išpuolio pateikti kaltinimai psichiatrui iš Saudo Arabijos. Vyras tikėjo sąmokslo teorijomis, laikėsi griežtų antiislamiškų pažiūrų ir nuolat piktinosi Vokietijos valdžios institucijoms.

Šis išpuolis priminė 2016 m. tunisiečio džihadistinį išpuolį Berlyno Kalėdų mugėje, nusinešusį 13 žmonių gyvybių.

Gruodžio viduryje Vokietijos valdžios institucijos pranešė areštavusios penkis vyrus – egiptietį, sirą ir tris marokiečius, – įtariamus dalyvavus islamistų sąmoksle, planuojant automobiliu taranuoti kalėdinės mugės Bavarijoje lankytojus.

Kraštutinė dešinioji partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) tokius išpuolius ir sąmokslus išnaudoja ragindama vykdyti užsieniečių „remigraciją“, ypač į šalis, kuriose gyventojų daugumą sudaro musulmonai.

Tikslas – sėti nepasitikėjimą

Šį mėnesį socialiniuose tinkluose plačiai pasklido vaizdo įrašas, kuriame baltai apsirengęs vyras esą kvietė musulmoniškai maldai lankytojus nenurodytoje Vokietijos kalėdinėje mugėje.

„Ši kalėdinė mugė visiškai kapituliavo!“ – vaizdo įrašą komentavo platformos „Instagram“ naudotojas.

Šis vaizdo įrašas taip pat išplito platformoje „Facebook“ keliomis kalbomis, įskaitant anglų, graikų, rusų ir slovakų.

Tačiau AFP atliktas tyrimas parodė, kad šis vaizdo įrašas buvo iš tiesų padarytas 2023 m. lapkričio mėn., o jame matyti su šv. Kalėdomis nieko bendra neturintis turgus Bavarijos mieste Karlštate.

Šis „Andreasmarkt“ turgus kasmet pasirenka vis naują temą, o 2023 m. jis buvo atidarytas su kvietimu maldai po to, kai buvo pakviestos dalyvauti dvi vietos musulmonų bendruomenės, organizatoriai paaiškino naujienų agentūrai AFP.

Jie sakė, kad atskira kalėdinė mugė turėjo būti atidaryta mieste gruodžio pradžioje, todėl vaizdo įraše matoma Kalėdų eglutė.

Kalėdinės mugės yra lengvas taikinys dezinformacijai dėl jų emocinių asociacijų, sakė Vokietijos stebėjimo, analizės ir strategijos centro atstovė Lea Fruehwirth.

„Kalėdų simbolika reiškia džiaugsmą, šiltą bendruomeniškumo ir saugumo jausmą“, – sakė L. Fruehwirth, ne pelno siekiančioje ekstremizmo stebėjimo agentūroje tirianti dezinformaciją.

Pasak jos, naratyvai, kuriuose „musulmonai kaltinami noru grubiai sunaikinti šį idealizuotą vaizdinį, gali sukelti stiprių emocijų“.

Ji pridūrė, kad tokių įrašų socialiniuose tinkluose autoriai greičiausiai siekia „sėti nepasitikėjimą ir gilinti visuomenės susiskaldymą, kaip ir, pavyzdžiui, Rusijos dezinformacijos kampanijų atveju“.