Vokietijos įmonės įspėja, kad karas su Iranu gali sukelti milžinišką išlaidų augimą
Ekonomika karas Artimuosiuose Rytuose Infliacija Energetika Geopolitika Iranas Vokietija Artimieji Rytai
Berlynas, balandžio 21 d. (dpa-ELTA).
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmų asociacijos (DIHK) teigimu, karas Irane sukelia „pastebimą grandininę reakciją“ Vokietijos ekonomikoje, o įmonėms tai reiškia „milžinišką sąnaudų padidėjimą“.
Dėl staigių kainų šuolių ir kasdien kintančių pirkimo kainų darosi beveik neįmanoma planus kurti remiantis patikimais skaičiais, antradienį pareiškė asociacija.
Pirmosiomis dviem balandžio savaitėmis asociacijos DIHK atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo apie 2,4 tūkst. įmonių, 83 proc. respondentų nurodė, kad jų veikla patiria neigiamą poveikį. Gamybos sektoriuje šis rodiklis siekė 87 proc.
Įmonės didžiausiomis problemomis dažniausiai įvardijo padidėjusias krovinių gabenimo ir transporto išlaidas bei išaugusias energijos kainas.
Be to, 58 proc. įmonių nurodė, kad kyla žaliavų ir kitų medžiagų kainos. „Per įmones ritasi išlaidų banga“, – sakė vyriausiasis asociacijos DIHK analitikas Volkeris Treieris. Pasak jo, tai sukėlė grandininę reakciją visoje vertės sistemoje.
Investicijos ribojamos, rizikos valdymas plečiamas
DIHK duomenimis, daugelis įmonių į susidariusią padėtį jau dabar reaguoja didindamos kainas ir ribodamos investicijas. Nors pusė įmonių teigia, kad papildomas išlaidas perkelia vartotojams, daugiau nei trečdalis (37 proc.) atideda investicijas ar projektų vykdymą paskesniam laikui. Be to, 43 proc. įmonių didina savo rizikos valdymo komandas.
Dėl visų šių priežasčių Vokietiją vis sunkiau pristatyti kaip palankią vietą verslui, sakė V. Treieris.
„Mūsų ekonomika jau šešerius metus yra krizės būsenoje, todėl turime daryti viską, kas įmanoma, kad galėtume išlaikyti savo pozicijas šioje geopolitinėje situacijoje“, – pridūrė jis.
Jis teigė, kad vyriausybė turėtų įgyvendinti plataus masto reformas, siekdama sumažinti išlaidas, supaprastinti biurokratiją ir pagreitinti darbo procedūras.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo dirbtinį apvaisinimą ir reemigraciją kaip efektyviausias priemones demografinės krizės sprendimui. Jis teigia, kad liberalizavus dirbtinį apvaisinimą, gimstamumas galėtų padidėti 500–1 000 vaikų per metus, o skatinant išvažiavusių piliečių grįžimą, būtų galima dar labiau paskatinti šį procesą. Tuo tarpu prezidentas Gitanas Nausėda siūlo nulinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą daugiavaikiams tėvams ir darbo užmokesčio atskaitymų taikymą mokant pelno mokestį darbdaviams, įdarbinantiems daugiavaikius tėvus.arrow_forward
Ukrainos prezidento įgaliotinis sankcijų politikos klausimais Vladyslavas Vlasiukas teigė, kad per praėjusius metus buvo užfiksuota maždaug 16 atvejų, kai Jungtinės Valstijos panaikino arba sušvelnino sankcijas Rusijos ir Baltarusijos bendrovėms bei asmenims.
V. Vlasiukas pažymėjo, kad JAV sankcijų sušvelninimas Rusijos naftai buvo netikėtas žingsnis.
JAV iždo departamentas mano, jog ne rusiška nafta negali kompensuoti Hormuzo sąsiaurio blokados padarinių.arrow_forward