Berlynas, balandžio 23 d. (AFP-ELTA).
Vokietija trečiadienį pranešė, kad pastebi, jog Rusija keičia savo sabotažo taktiką, tuo tarpu žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie planus, pagal kuriuos Maskvos nusamdyti žemo lygio operatyvininkai krovininiuose lėktuvuose turėjo padėti sprogmenis.
Europos žvalgybos tarnybos mano, kad už šį planą, kurį vykdant praėjusią liepą dvejuose bendrovės „DHL“ sandėliuose sprogo keletas siuntinių, yra atsakinga Rusija, pranešė dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ bei visuomeniniai transliuotojai WDR ir NDR.
Anot pranešimų, manoma, kad keletas asmenų, įtariamų vykdžius šią operaciją, yra „vienkartiniai“ agentai, Rusijos žvalgybos tarnybose neinantys jokių pareigų.
Paprastai tokie žemo lygio agentai verbuojami per susirašinėjimo programėles, kad atliktų įvairias užduotis, už kurias jiems siūlomas atlygis, teigiama pranešime.
Eilinėje spaudos konferencijoje paklausta apie tokius incidentus, Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai Sonja Kock pasakė, kad šiuo metu „intensyviai vyksta“ tyrimai.
S. Kock atsisakė ką nors plačiau komentuoti, bet paaiškino, kad Vokietijos valdžios institucijos „atidžiai stebi priemones, kurių šiuo metu imasi Rusijos tarnybos“, įskaitant „vadinamuosius žemo lygio agentus“.
S. Kock spaudos konferencijos metu taip pat pasakė, kad Vokietijoje veikiančios Rusijos žvalgybos tarnybos „pastaruoju metu nusilpo, nes iš šalies buvo išsiųsta aibė agentų“.
Kitas vidaus reikalų ministerijos pareigūnas vėliau naujienų agentūrai AFP paaiškino, kad ji omenyje turėjo tai, jog 2022 m. balandį iš Vokietijos buvo išsiųsta 40 rusų diplomatų – žvalgybos pareigūnų, o kitais metais šalį teko palikti dar vienam diplomatų būriui.
Vokietijos vidaus žvalgybos vadovas Thomas Haldenwangas bendrovės „DHL“ sandėliuose Leipcige (Vokietija) ir Birmingeme (Didžioji Britanija) nugriaudėjusius sprogimus pavadino „laimingu atsitiktinumu“, nes jie didelės žalos nepadarė.
Spalį duodamas parodymus parlamentinio komiteto posėdyje, Th. Haldenwangas sakė, kad, jei siuntiniai skrydžio metu būtų sprogę lėktuve, „būtų įvykusi avarija“.
S. Kock trečiadienį minėjo, kad „sabotažo grėsmė... Vokietijoje ženkliai išaugo po to, kai Ukrainoje prasidėjo Rusijos karas“.
Vokietijos valdžia „daro viską, ką gali, kad užkirstų kelią... Rusijos šnipinėjimui, sabotažui ir kibernetinėms atakoms“, – sakė ji.
person Jūras Barauskas (ELTA)