VK: pernai daugiau nei pusei šalies mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto
Vilnius, liepos 27 d. (ELTA).
Praėjusiais metais 52 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų trūko bent vieno švietimo pagalbos specialisto, o vienam specialistui, priklausomai nuo mokyklos, teko nuo 16 iki 337 mokinių, skelbia „Švietimo pagalba mokyklose“ auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK).
„Norint, kad įtraukusis ugdymas nebūtų tik lozungas popieriuje, privalome skubiai atsigręžti į tuos, kurie kasdien dirba su vaikais. Švietimo pagalbos specialistai ir mokinio padėjėjai negali kokybiškai atlikti savo pareigų, kai viena ranka bando suvaldyti kelis sudėtingus elgesio sutrikimų atvejus skirtingose klasėse, o kita ranka priversti pildyti begalines, nuolat kintančias ataskaitas“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Audito rezultatai aiškiai rodo: sumažinus administracinę naštą ir užpildžius trūkstamus etatus, ne tik pagerėtų paslaugų prieinamumas mokiniams, bet ir iš esmės pasikeistų pačių specialistų savijauta, kuri šiandien ribojasi su profesiniu perdegimu. Turime eliminuoti metodinį chaosą ir suteikti mokykloms realius įrankius bei konkurencingą atlygį, kad pritrauktume reikiamas kompetencijas“, – teigia ji.
Audito duomenimis, nors 76 proc. atrinktų savivaldybių taiko įvairias specialistų pritraukimo ar išlaikymo priemones, darbo rinkoje jų vis dar kritiškai stinga. Skelbiama, kad praėjusiais metais šalies darbdaviai ieškojo beveik 1,16 tūkst. švietimo pagalbos specialistų, kai darbo ieškančių asmenų skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis.
Skelbiama, kad VK atlikta švietimo pagalbos specialistų apklausa patvirtino, jog per dideli darbo krūviai yra pati didžiausia kliūtis, neleidžianti kokybiškai teikti pagalbos vaikams.
Be to, teigiama, kad dideli specialistų krūviai paliečia ir mokytojus, esą audito metu atliktoje apklausoje net 41 proc. apklaustų mokytojų nurodė negaunantys pakankamos švietimo pagalbos specialistų pagalbos, nes jie mokykloje yra visiškai užimti arba jų etatai tiesiog neužpildyti.
Administracinę naštą patys švietimo pagalbos specialistai įvardija kaip vieną didžiausių kliūčių savo darbui. VK apklausos duomenimis, 69 proc. švietimo pagalbos specialistų nurodė, kad administravimas, pasirengimas susitikimams bei kitos netiesioginės veiklos sudaro vidutinę arba didelę jų kasdienio darbo dalį.
Šią problemą specialistai akcentavo ir auditorių vizitų mokyklose metu. Anot jų, didelę darbo dienos dalį švietimo pagalbos specialistai praleidžia pildydami vertinimo lenteles, rengdami ir tikslindami individualius ugdymo planus, rašydami protokolus, ataskaitas, pildydami nuolat besikeičiančias vertinimo formas ir atlikdami kitus administracinius darbus.
Mokyklų nuomone, sumažinus administracinę naštą specialistai galėtų kur kas daugiau laiko skirti tiesioginiam bendravimui su vaikais, pagerėtų pagalbos prieinamumas, o patys darbuotojai patirtų mažesnį emocinį bei profesinį krūvį.
VK teigimu, švietimo pagalbos specialistų darbą taip pat apsunkina metodinės pagalbos ir aiškių darbo standartų stoka.
Su analogiškomis problemomis susiduria ir mokinio padėjėjai
Kaip skelbiama pranešime, analogiškos sisteminės problemos slegia ir mokinio padėjėjus. Jie apklausoje nurodė, kad vienam padėjėjui neretai priskiriama padėti 3–4 mokiniams skirtingose klasėse arba vienoje klasėje vienu metu rūpintis 6–8 specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.
Mokinio padėjėjai akcentuoja, kad pagalbos vaikams reikia ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, valgykloje, po pamokų ar neformaliojo ugdymo veiklose, tačiau jų darbo laikas dažniausiai planuojamas išskirtinai tik pamokoms.
Teigiama, kad papildomą įtampą kelia ir pareigų neapibrėžtumas – 24 proc. apklaustų mokinio padėjėjų nurodė atliekantys papildomus, jiems visiškai nepriklausančius darbus, tokius kaip susirgusių ar išvykusių mokytojų pavadavimas, užduočių ruošimas ar mokinių darbų tikrinimas.
Patys padėjėjai pabrėžia, kad aiškesnis pareigų reglamentavimas bei stipresnis pedagogų ir mokyklos administracijos palaikymas leistų jiems susitelkti į kokybišką pagalbą vaikui ugdymo procese.
Siekdama užkirsti kelią specialistų perdegimui bei užtikrinti realią, vaiko poreikius atliepiančią pagalbą, VK Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) bei pavaldžioms įstaigoms rekomenduoja diegti atvirųjų klasių modelius. Teigiama, kad tam būtina atnaujinti kriterijus, pagal kuriuos tam tikrose pradinio ir pagrindinio ugdymo klasėse privalomai atsirastų antrasis mokytojas arba švietimo pagalbą teikiantis asmuo.
VK teigimu, taip pat siekiant užtikrinti nuolatinę švietimo pagalbos teikimo stebėseną, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis realiais duomenimis, rekomenduojama sudaryti sąlygas ir įpareigoti mokyklas Mokinių registre fiksuoti kiekvienam mokiniui rekomenduotų švietimo pagalbos specialistų faktiškai suteiktos pagalbos apimtis.
Be to, siekiant eliminuoti metodinį chaosą ir užtikrinti, kad visų pedagoginių psichologinių tarnybų bei mokyklų specialistai šalyje mokinių poreikius vertintų vienodai, Lietuvos įtraukties švietime centrui rekomenduojama sukurti ir įdiegti vieningą vaiko pedagoginio psichologinio vertinimo proceso standartą bei pasirūpinti reikiamų vertinimo instrumentų įsigijimu ar parengimu.
person ELTA (ELTA)
Po išpuolio, įvykusio Berlyno „Christopher Street Day“ renginio prieigose, Brandenburgo vartai buvo apšviesti vaivorykštės spalvomis, laikomais „queer“ bendruomenės simboliu. Alexander Dobrindt, Vokietijos vidaus reikalų ministras, patvirtino, kad išpuolio metu žuvo viena moteris ir 29 žmonės buvo sužeisti. Berlyno Spandau priemiestyje, per operaciją, policija nušovė 21 metų įtariamąjį, kuris, manoma, buvo susijęs su islamistų sluoksniais.arrow_forward
Bendrovės „Syrusas“, veikiančios kaip Lietuvos architektų studija „Implmnt architects“, projektas „Trys“ laimėjo Vilniaus kongresų centro architektūrinės idėjos konkursą. Laimėjusi idėja buvo pasirinkta dėl architektūrinės kokybės ir siekio kurti ilgalaikę vertę miestui. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė architektūrinė vizija „Unfold“, kurios autoriai – „Studija Heima“, ir vizija „Forest forum Vilnius“, projektuota įmonės „KRS“.arrow_forward
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pradėjo rinkti parašus kreipimuisi į Konstitucinį Teismą dėl Ingridos Šimonytės XVIII Vyriausybės programos patvirtinimo procedūros 2020 metais. LSDP prašoma ištirti, ar 2020 m. gruodžio viduryje priimtas Seimo nutarimas, kuriuo pritarta I. Šimonytės Vyriausybės programai, pagal jo priėmimo tvarką neprieštarauja Konstitucijai. LSDP prašo atsakyti, ar Seimo nutarimo dėl konkrečios Vyriausybės programos priėmimo procedūra gali būti pradedama dar neįsigaliojus prezidento dekretui dėl tos Vyriausybės sudėties.arrow_forward