Vitkauskas apie į Lietuvą įskridusį droną: sienos kirtimas fiksuotas apie 9.40 val.
Vilnius, gegužės 20 d. (ELTA).
Į Lietuvą trečiadienį įskridęs dronas šalies sieną kirto apie 9.40 val., sako Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas. Jo teigimu, vėliau, apie 11.09 val., objektas dingo iš radarų ties Merkine.
„Įvykiai prasidėjo gavus pirmą signalą iš mūsų Latvijos kolegų dėl to, kad Daugpilio regione paskelbtas geltonas oro pavojus (…). Toliau sekė informacija, kuri mus pasiekė iš kariuomenės – radarai fiksavo link Lietuvos sienos artėjantį objektą. Fiksavimas buvo ties Ignalinos rajonu. Faktiškai apie 9.40 val. (…) fiksuotas sienos kirtimas. Mes kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD) atitinkamai išplatinome žinutes visuomenei“, – sakė NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas
„Manomai dronas skrido link Vilniaus (…). Vilniaus gyventojai buvo įspėti apie 10 val. (…). Svarbi detalė, kad 11.09 val. objektas dingo iš radarų. Ar tai buvo dėl to, kad įvyko žemėjimas ir dronas nuskrido į kitą valstybę, ar jis nukrito, šitoje vietoje mes atsakyti šiuo metu negalime. Laukiame duomenų iš mūsų kariuomenės (…). Pagal tuos parametrus, kuriuos mes matėme, kokiame aukštyje, kokiu greičiu skrido, greičiausiai tai buvo dronas. Koks dronas, iš kur konkrečiai skrido, kur buvo paleistas, mes šiame etape negalime pasakyti“, – aiškino jis.
Tiesa, pasak NKVC vadovo, objektas buvo užfiksuotas tik radarais, tad imtis jo naikinimo nebuvo galima.
„Oro policija, mūsų žiniomis, buvo aktyvuota, vykdė operaciją. Turime suprasti, kad taikos metu tokie objektai naikinami tik tada, kai yra vizualinis kontaktas, kai įsitikinama, kad tai yra objektas, kurio ieškome, nes vien radarų duomenų neužtenka. Tai yra taikos metas, yra per daug rizikos tokius objektus naikinti“, – sakė V. Vitkauskas.
„Oro sąlygos turbūt lėmė oro policijos misijos eigą“, – pridūrė jis.
Tikėtina, kad objektas atskrido iš Baltarusijos pusės
NKVS vadovo teigimu, objektas į Lietuvą veikiausiai atskrido iš Baltarusijos pusės.
„(Objektas – ELTA) fiksuotas Ignalinos rajone. Ar tai buvo sankirta tarp Latvijos ir Baltarusijos, aš jums dabar negaliu atsakyti. Turėtume palaukti tyrimo. Bet labiausiai tikėtina, kad tai buvo iš Baltarusijos pusės (…). Gali būti ir iš Latvijos. Aš konstatuoju informaciją, kurią tuo metu gavome iš kariuomenės kolegų“, – kalbėjo V. Vitkauskas.
„Nežinome (kur galėjo nukristi dronas – ELTA). Kaip ir minėjau, labai svarbu užfiksuoti radarų duomenis. Radarų duomenys, mūsų žiniomis, buvo pamesti šito objekto ties Merkine. Nurodžiau laiką – 11.09 val. Ar jis žemėjančiai skrido, nes, kaip žinia, radarai nuo 300 metrų ir mažiau nefiksuoja objektų, ar jis žemėjančiai nuskrido į kitą valstybę, ar tai būtų Baltarusija, ar tai būtų Lenkija, mes negalime šiuo metu atsakyti. Viskas per daug šviežia, kad galėtume pateikti tokius išsamius duomenis“, – pažymėjo jis.
Sako, kad apie pavojų buvo komunikuojama sklandžiai
Daliai savivaldybių merų teigiant, jog informaciją apie galimą oro pavojaus grėsmę gavo tik iš gyventojų perspėjimo sistemos pranešimų bei žiniasklaidos, V. Vitkauskas tikina, jog komunikacija apie esamą situaciją buvo vykdoma tinkamai.
„Šiuo atveju viskas tikrai vyko pakankamai sklandžiai dėl to, kad faktiškai mes tą budrumo lygį buvome pasikėlę nuo vakar dienos, nes antskrydžių atakos Latvijoje, Estijoje buvo fiksuotos ir nakties metu, ir vakar. Tai budrumo lygis buvo pakeltas“, – sakė NKVC vadovas.
„Turime visą laiką turėti omenyje, kad situacija yra labai greita ir dinamiška, komunikacija tarp parengties pareigūnų savivaldybėse vyko, mūsų komunikatoriai bendravo. Šitoje vietoje sudubliuoti informaciją užima daugiau laiko nei pateikti ją tiesiogiai pirmuoju kanalu – gyventojų informacine sistema. Tai buvo pakankamai greitai ir efektyviai padaryta. Ta sistema suveikė per kelias minutes, gyventojai gavo pranešimus. Jeigu buvo poreikis kažkokiai papildomai informacijai, tai tas kanalas, kuris su parengties pareigūnais nustatytas savivaldybėse, buvo aktyvus ir veikė“, – pažymėjo jis.
Situaciją dėl priedangų vadina nedovanotina
Išplatinus pranešimą apie oro pavojų, gyventojams nurodyta eiti į priedangas. Vis dėlto, dalis priedangų sostinės apskrityje, pasak gyventojų, buvo užrakintos ir neparuoštos. Tai, anot NKVC vadovo, yra nedovanotina.
„Dabar intensyviai renkame duomenis iš tų objektų, kuriuose buvo fiksuotos tokios spragos. Tai tikrai nedovanotina. Kai vyksta tokios situacijos, ne laikas eksperimentuoti ir žiūrėti, ar ta sistema veikia. Be abejo, laiko faktorius irgi labai svarbus – sureaguoti, atrakinti, nuvykti į vietą, žmogus turi surasti raktus ir panašiai – mes tą suprantame, bet pasirengimas, budrumas mūsų turi būti šiek tiek kitame lygmenyje (…). Oro pavojai, kaip matome, kaimyninėse valstybėse fiksuojami kone kiekviną dieną, tai tikrai nedovanotina“, – sakė V. Vitkauskas.
„Surinkę duomenis iš tų objektų (…), turėsime inspektuoti ir dar kartą dirbti su objektų savininkais, kad tokių dalykų nebūtų“, – akcentavo jis.
Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, trečiadienio rytą netoli Lietuvos sienos fiksavus radaro atžymą, turinčią bepiločiams orlaiviams būdingų požymių, pakelti NATO oro policijos naikintuvai, vėliau laikinai uždaryta erdvė virš Vilniaus oro uosto (VNO), sustabdytos traukinių operacijos Vilniaus apskrityje.
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) informavo, kad Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojus.
Vėliau oro atakos įspėjimas išsiųstas ir Vilniaus apskrities gyventojams. Po keliolikos minučių, 10.26 val., išplatintas pranešimas apie oro pavojų, jis buvo atšauktas 10.51 val.
Policija teigė, kad kol kas nebuvo gauta pranešimų, jog Lietuvos teritorijoje būtų nukritęs ir sudužęs dronas. NKVC taip pat pranešė, kad Alytaus rajone paskelbtas oro atakos įspėjimas atšauktas, tačiau apskrityje jis vis dar galioja.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)