Vilnius, gegužės 22 d. (ELTA).
Ketvirtadienį Vilniuje viešint naujajam Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, sostinės Katedros aikštėje inauguruota 45-oji šarvuotoji brigada.
Šia iškilminga ceremonija pažymėta oficiali naujo karinio vieneto – Vokietijos brigados – gyvavimo Lietuvoje pradžia.
„Šiandien džiugi diena mums visiems. Inauguruojame Vokietijos šarvuotąją brigadą, kurios atvykimas į Lietuvą – išskirtinis įvykis mūsų šalies istorijoje“, – ceremonijos pradžioje kalbėjo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Jis liudija bendras Lietuvos ir Vokietijos vertybes, mūsų laiko patikrintą draugystę, galiausiai – didžiulę mūsų strateginės partnerystės pažangą pastaraisiais metais“, – pridūrė jis.
Kreipdamasis į Vokietijos brigados karius, G. Nausėda akcentavo, jog Lietuva darys viską, jog jiems nieko netrūktų.
„Brangūs Vokietijos kariai, kreipiuosi į jus atvira širdimi ir su didžiausiu dėkingumu. Ačiū jums už tai, kad pasirinkote tarnauti Lietuvoje. Padarysime viską, kad jums nieko netrūktų. Lietuvoje turėsite geriausias treniruočių, pratybų ir gyvenimo sąlygas“, – vokiškai kalbėjo Lietuvos lyderis.
B. Pistoriusas: ši brigada yra pasitikėjimo tarp valstybių simbolis
Tuo metu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas akcentavo, jog ketvirtadienį Vilniuje inauguruojama brigada yra valstybių pasitikėjimo simbolis, atspindintis įsipareigojimus NATO.
„Ši brigada stiprina NATO pozicijas rytiniame flange ir tai yra apčiuopiamiausia zeitenwende – Vokietijos saugumo ir gynybos politikos – lūžio išraiška. Atgrasymas ir gynyba yra Vokietijos svarbiausi prioritetai“, – ceremonijos metu kalbėjo ministras.
„Ši brigada nėra tik karinis vienetas. Jie yra pasitikėjimo tarp valstybių, tautų, žmonių, draugų simbolis. Ji atspindi mūsų įsipareigojimą NATO atgrasymui ir gynybai“, – pridūrė jis.
B. Pistoriusas patikino, jog ateityje Lietuvos ir Vokietijos karinis bendradarbiavimas tik dar labiau stiprės.
„Kitų metų vasarį prie mūsų brigados prisijungs tarpvalstybinė kovinė grupė „Lietuva“. Intensyvūs kariniai mokymai bei pratybos 2026 m. dar labiau įrodys Vokietijos ryžtą, o ateinančiais metais jų bus dar daugiau“, – kalbėjo ministras.
Politikas taip pat dėkojo Lietuvai už pasitikėjimą bei svetingumą ir pažymėjo, jog Lietuvos pastangos rodo, kad Bundesveras šalyje yra laukiamas.
„Ačiū jums už pasitikėjimą, svetingumą, už nepaprastą tempą, įgyvendinant viską, ko reikėjo. Jūsų darbas yra jūsų ryžto įrodymas. Tai rodo, jog Bundesveras čia yra laukiamas“, – sakė ministras.
D. Šakalienė: tiems, kurie gali bandyti patikrinti ryžtą, žinutė paprasta – geriau net nebandykite
Savo ruožtu Lietuvos krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog Lietuva, turėdama tokią sąjungininkę kaip Vokietija, yra stipri kaip niekad, o ateities priešai jos nebaugina.
„Šiandien, stovėdami vieningi su Vokietijos sąjungininkais, mes dar kartą pareiškiame – praeities priešai mūsų nepalaužė, o ateities priešai mūsų nebaugina“, – kalbėjo ministrė.
Ji pažymėjo, jog toks bendradarbiavimas garantuoja saugumą ir dar kartą įrodo NATO principų veikimą.
„Lietuva didžiuojasi, galėdama stovėti šalia tokio partnerio. Tai stiprina mūsų saugumą ir suteikia naują prasmę žodžiams: puolimas prieš vieną narį yra laikomas puolimu prieš visus. Taip visi tampame nenugalimi“, – teigė D. Šakalienė.
„Tiems, kurie gali bandyti patikrinti ryžtą, žinutė paprasta – geriau net nebandykite. Tegul mūsų vienybė išlieka mūsų didžiausia jėga“, – pridūrė ji.
Renginio metu Katedros aikštėje išsirikiavo beveik 1 tūkst. Lietuvos ir Vokietijos karių. Prie pastarosios šalies brigados vėliavos buvo prisegta karinio vieneto misiją Lietuvoje žyminti juosta.
Prieš ceremoniją aikštės prieigose taip pat buvo surengta karinės technikos paroda, o iškilmių dienos pabaigą vainikuos Vokietijos ir Lietuvos karinių orkestrų koncertas.
Prieš Vokietijos brigados inauguraciją Baltijos šalyse su oficialiu vizitu pirmą kartą viešintis F. Merzas susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Šalių lyderiai aptarė Lietuvos ir Vokietijos santykius, gynybos, paramos Ukrainai bei Europos Sąjungos (ES) darbotvarkės klausimus.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro B. Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Nuolatinė Vokietijos brigados dislokacijos vieta numatyta Rūdninkų kariniame poligone ir Rukloje.
person Austėja Paulauskaitė (ELTA)