Viena Vokietijos žemė atsisako „Microsoft“ programų: „Tai – skaitmeninė priklausomybė“

Berlynas, birželio 13 d. (AFP-ELTA).

Augant susirūpinimui dėl didžiųjų pasaulio technologijų bendrovių galios, viena Vokietijos žemė atsisako JAV milžinės „Microsoft“ programinės įrangos.

Po mažiau nei trijų mėnesių Šlėzvigo-Holšteino žemėje beveik nė vienas valstybės tarnautojas, policijos pareigūnas ar teisėjas darbe nebenaudos jokios itin populiarios „Microsoft“ programos.

Vietoj to šiaurinė Vokietijos žemė pradės naudoti atvirojo kodo programinę įrangą, kad „susigrąžintų duomenų laikymo kontrolę“ ir užsitikrintų „skaitmeninį suverenitetą“, AFP sakė jos skaitmenizacijos ministras Dirkas Schroedteris.

„Mes atsisveikinome su „Teams“!“ – sakė jis, turėdamas omenyje „Microsoft“ žinučių siuntimo ir bendradarbiavimo priemonę ir kalbėdamas vaizdo skambučiu – žinoma, per atvirojo kodo vokišką programą.

Radikalus perėjimas prie naujos darbo priemonės palies pusę iš 60 000 Šlėzvigo-Holšteino valstybės tarnautojų, o artimiausiais metais jų pavyzdžiu pasekti turėtų apie 30 000 mokytojų.

Žemė prie atvirojo kodo programinės įrangos pradėjo pereiti praėjusiais metais.

Dabartiniame pirmajame etape baigiama naudoti „Word“ ir „Excel“ programinė įranga, kurią pakeičia „LibreOffice“, o „Open-Xchange“ pakeičia „Outlook“ programą, skirtą elektroniniam paštui ir kalendoriams.

Per ateinančius kelerius metus taip pat bus pereita prie „Linux“ operacinės sistemos ir taip bus užbaigtas perėjimas nuo „Windows“.

„Skaitmeninė priklausomybė“

Atvirojo kodo programinės įrangos principas – leisti naudotojams skaityti programos pirminį kodą ir keisti jį pagal savo poreikius.

Amerikos technologijų milžinių turimos galios klausimas dar labiau išryškėjo Donaldui Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus ir dėl to padidėjus įtampai tarp JAV ir ES.

„Microsoft“ atveju jau seniai nerimaujama dėl dominuojančios padėties, kurią ji užima dėl to, kad jai priklauso ir operacinė sistema „Windows“, ir programų rinkinys, kurį galima rasti viso pasaulio biuruose.

2023 m. Europos Sąjunga pradėjo antimonopolinį tyrimą prieš „Microsoft“ dėl to, kaip ji susiejo „Teams“ su kitomis įmonėms skirtomis programomis.

„Pastarųjų kelių mėnesių geopolitiniai įvykiai sustiprino susidomėjimą mūsų pasirinktu keliu“, – sakė D. Schroedteris, pridurdamas, kad sulaukė prašymų pakonsultuoti iš viso pasaulio.

„Karas Ukrainoje atskleidė mūsų energetinę priklausomybę, o dabar matome, kad yra ir skaitmeninė priklausomybė“, – sakė jis.

Šlėzvigo-Holšteino vyriausybė taip pat planuoja perkelti savo duomenų laikymą į debesijos sistemą, kurios nekontroliuoja „Microsoft“, sakė D. Schroedteris.

Jis paaiškino, kad žemė nori pasikliauti valstybine Vokietijos skaitmenine infrastruktūra, o ne vienos amerikiečių bendrovės infrastruktūra.

„Paimtos už gerklės“

Ekspertai nurodo, kad Šlėzvigo-Holšteino permainos turi ekonominių paskatų, nes investicijos į atvirojo kodo alternatyvas ir darbuotojų mokymas jomis naudotis dažnai kainuoja mažiau nei „Microsoft“ programų licencijos.

Tai ypač aktualu, kai bendrovės ir viešosios įstaigos pasijunta „paimtos už gerklės“ dėl netikėtų papildomų išlaidų už privalomus atnaujinimus, sakė konsultacinės įmonės „Inno3“ atstovas Benjaminas Jeanas.

Šlėzvigas-Holšteinas tikisi, kad „Microsoft“ atsisakymas ilgainiui padės sutaupyti dešimtis milijonų eurų.

Tačiau organizacijos, svarstančios apie tokius radikalius pokyčius, turi nepamiršti darbuotojų, kurie gali tam priešintis. „Jei žmonėms nebus suteiktos reikiamos instrukcijos, kils pasipiktinimas ir visi norės grįžti prie ankstesnės tvarkos“, – perspėjo Bordo universiteto IT profesorius Francois Pellegrinis.

Pionierių patirtis

Kokios nesėkmės laukia, galima įžvelgti Miuncheno patirtyje – šio miesto administracija buvo atvirojo kodo programų naudojimo pradininkė dešimtajame dešimtmetyje.

2017 m. miestas paskelbė jų atsisakantis ir motyvavo politinės paramos stoka bei sąveikos su kitomis sistemomis sunkumais.

Tačiau kitos viešosios įstaigos kurso nekeičia: Prancūzijos žandarmerija, kurioje tarnauja apie 100 000 žmonių, nuo 2000-ųjų naudoja „Linux“ operacinę sistemą, o Indijos gynybos ministerija 2023 m. pranešė, kad pradėjo naudoti savo šalyje sukurtą sistemą „Maya OS“.

Šlėzvigo-Holšteino kaimynystėje, Danijoje, kaip pranešama, Kopenhagos ir Orhuso vietos valdžios institucijos taip pat svarsto galimybę atsisakyti „Microsoft“.

Dar vienas veiksnys, galintis paskatinti šią tendenciją, yra pernai įsigaliojęs ES „Sąveikaujančios Europos aktas“, kuriuo skatinama naudoti atvirojo kodo programinę įrangą.

Pasak B. Jeano, „per dvejus ar trejus metus“ gali atsirasti nemažai administracijų-pionierių, kurios galės papasakoti apie savo patirtį ir įkvėpti kitus imtis pokyčių.