Vidurio Lietuvoje iki 2030 metų į karinę infrastruktūrą bus investuota 688 mln. eurų
Politika Baltijos gynybos investicijos Gynyba Nacionalinis saugumas Viešosios investicijos Lietuvos kariuomenė Krašto apsaugos ministerija Vokietija
Vilnius, rugsėjo 3 d. (ELTA).
Rukloje, Kaune ir Karmėlavoje toliau plėtojama karinė infrastruktūra, skirta Lietuvos kariuomenės pajėgumams stiprinti ir Vokietijos brigadai priimti. Iki 2030 metų šiems projektams Vidurio Lietuvoje numatoma skirti apie 688 mln. eurų, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Iš jų daugiausia investicijų – beveik 230 mln. eurų – bus skirta nacionalinės divizijos reikmėms, dar 170 mln. eurų numatyta Rukloje kuriamam karinio miestelio kompleksui.
„Kauno regione kuriama karinė infrastruktūra reikšmingai prisideda prie Pirmosios nacionalinės divizijos pajėgumų išvystymo, stiprina oro gynybą, kuria daugiau tarnybos vietų ir suteikia modernias tarnybos sąlygas Lietuvos kariams. Tai tiesioginė ir įvairialypė investicija į mūsų kariuomenės kovinę galią. Ši infrastruktūra kartu užtikrina, kad įgyvendiname savo, kaip priimančiosios šalies, įsipareigojimus sąjungininkams“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Anot KAM, „Neries terasų“ komplekse Rukloje įrengiami gyvenamieji ir administraciniai pastatai, valgykla, medicinos punktas, sporto, mokymų ir treniruočių erdvės, laisvalaikio erdvės, logistinio aprūpinimo statiniai, keliai ir visi būtini inžineriniai tinklai.
Kompleksą sudaro dvi dalys: Žemutinė Neries terasa, kurioje nuolatinė logistinės paramos aikštelė jau baigta, ir Aukštutinė Neries terasa, kurioje statybos tęsiamos iki 2030 metų.
Pirmosios nacionalinės divizijos reikmėms Rukloje taip pat statoma tankų bataliono, ryšių ir informacinių sistemų bataliono, logistikos bataliono ir kitų padalinių infrastruktūra.
Kaune kuriama inžinerijos pulkui ir žvalgybos batalionui reikalinga infrastruktūra, o Karmėlavoje divizijos poreikiams statoma artilerijos pulko infrastruktūra ir artilerijos bataliono statiniai, taip pat kuriama oro gynybos infrastruktūra.
Visoje Lietuvoje per artimiausius ketverius metus įgyvendinami apie 4 mlrd. eurų vertės karinės infrastruktūros projektai. KAM skaičiavimais, apie 62 proc. gynybos biudžeto asignavimų grįžta tiesiogiai į valstybės biudžetą arba lieka Lietuvos ekonomikoje.
person ELTA (ELTA)
Per Rusijos naktinę ataką Odesoje sužeista 17 žmonių, įskaitant tris vaikus, pranešė Ukrainos nacionalinė policija. Aukščiau minėtoje atakoje pataikyta į 21 aukšto gyvenamąjį namą, apgadinta dvidešimt butų ir transporto priemonės.
Policijos pareigūnai šiuo metu dirba įvykio vietoje, dokumentuoja Rusijos karo nusikaltimo padarinius, renka įrodymus, apklausia liudytojus, teikia pagalbą ir palaiko viešąją tvarką.arrow_forward
Nauji JAV muitų tarifai įsigaliojo ketvirtadienį, siekiantys iki 100 proc. ir taikomi dronams bei tam tikroms jų dalims, siekiant sumažinti priklausomybę nuo importo pramonės šakoje, kurioje dominuoja Kinija.
Donaldas Trumpas pasirašė įsaką dėl šių mokesčių nustatymo, perspėdamas apie nacionalinio saugumo grėsmę, kurią kelia dronų importas.
Kinija išreiškė prieštaravimą planuojamiems tarifams ir paragino Vašingtoną atšaukti šiuos muitus, teigdama, kad jie "sutrikdys pasaulinę dronų tiekimo grandinę ir dar labiau pakenks sąžiningai bei konkurencingai rinkos aplinkai".arrow_forward
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) rugpjūčio mėnesį smuko 0,45 punkto ir siekė 47,20 – tai žemiausia šių metų reikšmė, praneša Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
Rugpjūčio mėnesį 50 punktų ribą viršijo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių bei metalo gaminių gamyba, tačiau pastarosios šakos PLI sumažėjo 1,45 punkto. Didžiausias mėnesio lūkesčių pablogėjimas fiksuotas nemetalo mineralinių produktų gamyboje.
Nepaisant bendro smukimo, kai kurie sektoriai, toki kaip chemikalų ir chemijos produktų gamyba, tekstilės gaminių gamyba, baldų gamyba ir kiti, fiksavo lūkesčių pagerėjimą.arrow_forward
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pareiškė atsistatydinantis dėl Nacionalinės audito tarnybos kritikos, susijusios su Estijos gynybos pajėgų ir Gynybos investicijų centro veikla. Atskleista, jog Estija siekė įsigyti artilerijos sviedinių Ukrainai ir iš anksto sumokėjo 70 mln. eurų Indijos įmonėms, kurios anksčiau nebuvo pardavusios sviedinio. Pevkuras pabrėžė, kad kaip gynybos ministras yra atsakingas už visą ministerijai pavaldžią sritį ir prisiims politinę atsakomybę.arrow_forward