link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/vidurio-europoje-plintant-snukio-ir-nagu-ligai-skerdziami-tukstanciai-gyvuliu-saugos-priemoniu-imasi-ir-lietuva-4216661  content_copy email

Vidurio Europoje plintant snukio ir nagų ligai, skerdžiami tūkstančiai gyvulių: saugos priemonių imasi ir Lietuva

Vilnius, balandžio 6 d. (ELTA).

  Slovakijoje ir Vengrijoje tarp ūkinių gyvūnų kilus snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkiui, skerdžiami tūkstančiai galvijų, abiejose šalyse taikomos ligos kontrolės priemonės. Nors Lietuvoje ligos atvejų dar neregistruojama, kaip Eltą informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), rizika, kad ši liga pateks ir į Lietuvą, išlieka. Šalyje imamasi saugos priemonių, ūkininkams pateikiamos griežtos rekomendacijos.

Iki šiol Slovakijoje nustatyti 5 SNL protrūkiai, Vengrijoje – 4. Vokietijoje, Brandenburge, netoli Berlyno, po sausio pradžioje patvirtinto SNL atvejo buivolų bandoje daugiau ligos protrūkių nebefiksuojama. Liga labiausiai paplitusi Turkijoje, Irane, Vidurio Azijos ir Afrikos šalyse.

Vengrijoje po snukio ir nagų ligos protrūkio laidojami tūkstančiai gyvulių

Po SNL protrūkio šiaurinėje Vengrijos dalyje esančioje Győr-Moson-Sopron apskrityje, Levél gyvenvietėje, kuri yra netoli šalies sienos su Austrija ir Slovakija, į valstybei priklausančią teritoriją užkasama daugiau nei 3000 paskerstų ūkinių gyvūnų, praneša „Euronews“.

Juos paskersti buvo įsakyta po to, kai keli gyvenvietėje esančiame ūkyje laikomi galvijai užsikrėtė SNL. Dauguma likusių gyvulių dar buvo sveiki. Toks sprendimas priimtas, siekiant sustabdyti ligos plitimą.

Policijos pareigūnai tikrina, kad į užkrėstas patalpas būtų įleidžiami tik veterinarijos gydytojai ir darbuotojai. Į teritoriją atvykstantys ir iš jos išvykstantys sunkvežimiai yra dezinfekuojami.

Vengrijoje ir Slovakijoje aplink ligos židinius nustatytos 3 kilometrų spindulio apsaugos ir 10 kilometrų gyvulių stebėsenos zonos. Taip pat uždrausta pervežti gyvulius iš vienos vietos į kitą. Vengrijos valdžios institucijos uždraudė medžioklę Győr-Moson apskrityje. Slovakija uždarė nedidelius sienos kirtimo punktus, o didesniuose įrengė dezinfekavimo punktus.

Kaimyninėje Austrijoje imamasi griežtų saugos priemonių

Austrijoje Burgenlande ir Žemutinėje Austrijoje – šios dvi federalinės žemės ribojasi su Slovakija ir Vengrija – iki šiol paimta daugiau nei 1000 mėginių, visi jie buvo neigiami, informuoja šalies dienraštis „Der Standard“.

Iš Slovakijos ir Vengrijos draudžiama importuoti galvijus, kiaules, avis ir ožkas, taip pat šviežią mėsą ir žalią pieną, srutas bei mėšlą, medžiojamų gyvūnų mėsą. Taip pat paskelbta apie kontrolės priemones netoli sienos esančiose vietovėse.

Pirmadienį Štirijos žemės ūkio tarybos narė Simone Schmiedtbauer dar kartą įspėjo neimportuoti maisto produktų iš Slovakijos ir Vengrijos. Ypač per Velykas, kai dalis Austrijos gyventojų keliauja į savo gimtąsias šalis Rytų Europoje ir įprastai maistą iš ten parsiveža atgal.

S. Schmiedtbauer įspėjo apie milžiniškas ekonomines pasekmes, jei Austrijoje kiltų ligos protrūkis. Ji taip pat pabrėžė, kad, nustačius ligą, visi gyvuliai, kuriuos gali paveikti protrūkis, turės būti paskersti.

Žmonėms ribojimų nenustatyta. Ministerijos teigimu, pavojaus gyventojų sveikatai nėra. Austrijoje paskutiniai šios ligos atvejai užregistruoti 1981 m.

Lietuvoje SNL atvejų kol kas neaptikta, nors rizika išlieka

VMVT pabrėžia, kad Lietuvai Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija (WOAH) yra suteikusi statusą šalies, neapimtos SNL.

Vis dėt to rizika, kad ši liga pateks ir į Lietuvą, tarnybos teigimu, išlieka. Pavojų kelia žmonės, turėję kontaktą su sergančiais gyvūnais, įvežami gyvūnai ar gyvūninės kilmės produktai iš užkrėstų teritorijų.

VMVT rekomenduoja naujai įvežtus į ūkį gyvulius, jei įmanoma, laikyti atskirai bent 21 dieną, stebėti jų sveikatos būklę. Taip pat rekomenduojama nešerti gyvulių maisto atliekomis, kuriose yra mėsos arba kurios galėjo su ja liestis, maisto atliekas, įskaitant virtuvės atliekas, laikyti taip, kad kenkėjai, paukščiai ar kiti gyvūnai neneštų jų į gyvulių laikymo vietas, jei įmanoma, gyvuliams girdyti naudoti vandentiekio arba šulinio vandenį. 

„Neleiskite laikymo vietoje lankytis pašaliniams asmenims. Dirbdami ūkyje naudokite specialius ūkiui skirtus drabužius ir įsitikinkite, kad ūkio lankytojai naudotų apsauginius drabužius bei avalynę. Nesidalykite įranga (priekabomis, srutovežiais, įrankiais ir pan.) su kitais ūkiais arba po naudojimo juos dezinfekuokite. Jei keliavote po snukio ir nagų liga užkrėstą regioną ir lankėtės ūkinių gyvūnų laikymo vietose, 14 dienų po atvykimo į Lietuvą turėtumėte vengti įeiti į ūkinių gyvūnų laikymo vietą. Pastebėjus SNL ar panašius gyvūno sveikatos pakitimus, nedelsiant pranešti veterinarijos gydytojui. Laikantiems šiai ligai imlius gyvūnus gyventojams ar juos prižiūrintiems asmenims nesilankyti kitose fermose, ūkiuose, sodybose“, – daugiau rekomendacijų pateikia VMVT.

Nuostolius pirmiausia patiria ūkis

Tarnyba taip pat pažymi, kad kadangi SNL imlūs gyvuliai yra nugaišinami ir sunaikinami, taip pat naikinamas ir pienas, pirmiausia nuostolius patiria ūkis. Be to, už nugaišinimo, naikinimo ir dezinfekcijos paslaugas reikia mokėti. Šiuos nuostolius dalinai padengia paveiktos šalies vyriausybė.

Priverstinis gyvulių skerdimas sutrikdo jautienos ir pieno produktų tiekimo grandines, todėl gali kilti kainos tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Vis dėlto, jei bus įvesti eksporto apribojimai – ką jau padarė kelios trečiosios šalys, – pertekliniai produktai gali perpildyti vietines rinkas ir smukdyti kainas.

Dėl taikomų apribojimų gyvulių perkėlimui paveikiamas ne tik užkrėstas ūkis, bet ir ribojimų zonose esantys ūkio objektai. Šalis taip pat patiria nuostolių, nes privalo vykdyti intensyvią ligos stebėseną. Kadangi protrūkiai apima didelius ūkius, atliekama gyvulių vakcinacija, siekiant sumažinti ligos plitimą, vis dėlto ištikus ligos protrūkiui, gyvuliai turi būti sunaikinti.

ELTA primena, kad kovo 14 d., įsigaliojo VMVT direktoriaus įsakymas, kuriuo Lietuvoje draudžiami renginiai su porakanopiais ūkiniais gyvūnais – galvijais, kiaulėmis, avimis, ožkomis, alpakomis ir lamomis. Sprendimas buvo priimtas sunerimus, kad SNL protrūkiai Vokietijoje ir Vengrijoje tebevyksta. Draudimas galios tol, kol situacija bus įvertinta kaip saugi. 

„Snukio ir nagų liga – labai užkrečiama, o didžiausia rizika ją išplatinti kyla per gyvūnų judėjimą, užkrėstus gyvūnus, žmones, turėjusius kontaktą su liga, ar gyvūninės kilmės produktus iš pavojingų teritorijų. Kadangi parodose neįmanoma susekti, ar lankytojai nebuvo užkrėstose šalyse ir neturėjo kontakto su sergančiais gyvūnais, nuspręsta drausti renginius su porakanopiais gyvūnais – tai viena iš būtinųjų priemonių siekiant užkirsti kelią ligos plitimui“, – teigė LR vyriausiasis veterinaras Vaidotas Kiudulas.

„Taip pat primename, kad ūkininkai privalo atsakingai laikytis saugos: įsigyti gyvūnus tik su veterinarijos sertifikatais, gyvūnus rekomenduojama laikyti karantine 21 dieną, riboti pašalinių asmenų patekimą į ūkį, užtikrinti biosaugos priemones ir nuolatinę dezinfekciją“, – pridūrė jis.

VMVT duomenimis, SNL yra labai užkrečiama, dažniausiai nemirtina virusinė naminių ir laukinių porakanopinių gyvūnų liga, taip pat ji gali paveikti ir kai kurias kitas gyvūnų rūšis. SNL plačiai paplitusi liga visame pasaulyje. SNL prasirgę gyvūnai ilgą laiką gali likti viruso nešiotojais. SNL nėra pavojinga žmonėms, tačiau sukelia didelius ekonominius nuostolius.  Suaugę gyvūnai gaišta retai, prieauglis gaišta dėl širdies raumens uždegimo.

SNL serga Bovidae genties gyvūnai (galvijai, zebu, buivolai, jakai), avys, ožkos, kiaulės, visi laukiniai atrajotojai ir Suidae genties gyvūnai. Camelidae genties gyvūnai (kupranugariai, lamos, vikunos) yra mažiau imlūs. Žiurkės, pelės, jūrų kiaulytės ir šarvuočiai gali būti užkrėsti eksperimentiškai.

Turinys parengtas naujienų agentūros ELTA, dalyvaujančios Europos iniciatyvoje PULSAS, kuria yra palaikomas tarptautinis žurnalistų bendradarbiavimas. Prie straipsnio prisidėjo Austrijos dienraščio „Der Standard“ žurnalistas Kim Son Hoang ir Vengrijos žurnalo „HVG“ žurnalistė Boroka Paraszka.

 

 

 

person Justė Ancevičiūtė (ELTA)