Viceministras: „Via Lietuva“ Kelių fondui galės skolintis iki 100 mln. eurų

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA).

Nuo ateinančių metų pradedant veikti Kelių fondui, jo valdytoja valstybinė kelių bendrovė „Via Lietuva“ be kitų finansavimo šaltinių taip pat galės skolintis rinkoje ir gauti 100 mln. eurų papildomų pajamų, sako susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

„Įgaudama tokios teises administruoti fondą, „Via Lietuva“ tuo pačiu įgauna ir savas pajamas, administruodama šį fondą. Tos visos pajamos leidžia generuoti papildomas lėšas – tai reiškia, kad „Via Lietuva“ galės ir sugebės rinkoje skolintis ir visos skolintos lėšos galės keliauti vėl į tą pačią kelių infrastruktūrą“, – LRT radijui trečiadienį sakė viceministras.

„Nuo 2026 metų planuojama, kad pasikeitusi finansinė inžinerija ir tas būtent Kelių fondo įsigaliojimas leis „Via Lietuvai“ papildomai susigeneruoti apie 100 mln. eurų“, – akcentavo R. Žiobaras.

Anksčiau skelbta, kad Kelių fonde per metus ketinama surinkti apie 400 mln. eurų pajamų. Pagrindinis fondo pajamų šaltinis bus elektroninė kelių rinkliava („e-tolling“), kuri pakeis dabartines vinjetes ir kasmet sugeneruos apie 200 mln. eurų pajamų. 

Tiesa, susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau sakė, jog nors Kelių fonda turėtų pradėti veikti nuo 2026-ųjų sausio 1 d., nepradėjus veikti „e-tolling“ sistemai, lėšų iš šio šaltinio iš karto surenkama nebus.

Anot susisiekimo viceministro, šią rinkliavą mokės ne visi eismo dalyviai, bet tik sunkiasvorės transporto priemonės.

„Pagrindinis mūsų tikslas buvo (….) atliepti gyventojų lūkestį, kad kiekvienas mokestis, kuris vienaip ar kitaip yra susijęs su kelių infrastruktūra, būtent ir grįžtų į kelių infrastruktūrą, (…) nepaskęstų bendro biudžeto eilutėse“, – aiškino R. Žiobakas.

Kelių fondo įplaukas taip pat sudarys baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kelių rinkliavų ir mokesčių už vinjetes nesumokėjimą – apie 30 mln. eurų kasmet, taip pat motorinių transporto priemonių registracijos mokestis – apie 60 mln. eurų per metus, krovininių transporto priemonių registracijos mokestis – apie 18 mln. eurų.

Planuojama, kad šio fondo įsteigimo klausimas bus svarstomas ir priimamas Seimo pavasario sesijoje, o Kelių fondo įkūrimas buvo numatytas Vyriausybės priemonių plane.

Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija Vyriausybės priemonių plane numatė per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų KPPP lėšų.