Viceministras apie teismo draudimą kirsti kenkėjų paveiktą miško plotą: teisingas sprendimas

Vilnius, birželio 5 d (ELTA).

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT) nusprendus, kad bendrovei „Forest management“ pagrįstai neleista plynai kirsti žievėgraužio tipografo užkrėsto miško Šimonių girioje, aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis džiaugiasi priimta išvada. Jo manymu, tai padės išlaikyti gamtai reikšmingus, saugomus miško plotus.

„Vienareikšmiškai teigiamai vertinu. Džiaugiuosi aplinkos ministerijos tarnautojų drąsa ir kad jie, rizikuodami tam tikrais nepalankiais teismų sprendimais, išdrįso prieštarauti ir laikytis aplinkosauginių reikalavimų, kurie numatyti būtent vakarų taigos buveinėje“, – LRT radijui teigė Aplinkos ministerijos atstovas.

„Dabar jos bus geriau apsaugotos ir turės tvirtą teisinį pagrindą, kurį mums davė teismas“, – tvirtino R. Krugelis.

LVAT nutarė, kad Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ir Valstybinė miškų tarnyba pagrįstai neleido bendrovei plynai kirsti medžių jai priklausančioje miško teritorijoje, kuri laikoma vakarų taigos buveine. Argumentai, kad kovojant su žievėgraužiu tipografu reikia pašalinti visus paveiktus medžius – neįtikino.

„Visuomenės aktyvus gamtosauginis elgesys tikrai pastūmėjo ir padrąsino mūsų srities darbuotojus imtis atsakomybės už buveines“, – teigė aplinkos viceministras.

„Tiesa, plienų kirtimų nereiktų visų į vieną suplakti, nes yra ir ūkiniuose miškuose žievėgraužis tipografas, o ten plyni kirtimai greičiausiai ir toliau bus vykdomi. Šioje vietoje kalbame apie vakarų taigos buveinę, kur sąlygos yra itin griežtos ir negalima šalinti negyvos medienos“, – aiškino R. Krugelis.

Anot vieno Aplinkos ministerijos lyderių, su žievegraužiu tipografu tvarkytis tinkamai yra tik vienas būdas – jį atpažinti iš anksto ir paveiktus medžius pašalinti, kol jie dar nėra visiškai sunaikinti ir neleisti tipografui plėstis.

„Šiandienai vienintelis būdas tvarkytis su situacija būtų kaip įmanoma anksčiau aptikti tipografo židinius. Skiriame tam didelį dėmesį, ieškome naujų būdų, pasitelkus nuotolį ar dirbtinį intelektą, bet neaišku kaip tai pavyks. Tiesa, klimato kaita kiekvieną dieną kelia vis naujus iššūkius“, – teigė R. Krugelis.

Asociacijos „Aplinkosaugos koalicija“ pirmininkė Lina Paškevičiūtė tuo metu teigia, kad vadinamieji sanitariniai kirtimai, po kurių skėčiu gali pakliūti ir šis Šimonių girios atvejis, gali būti naudojami kaip pretekstas nelegaliai priskirsti medienos. Anot jos, šis teismo sprendimas gali būti pradžia šios problemos sprendimo.

„Tiesą pasakius, iš vieno atvejo matome, kad sanitariniai kirtimai – plyni ar atrankiniai – yra teisinė spraga, kuri leidžia miškų savininkams išskirsti medienai. „Negalima kirsti, bet išsikirskime medienai“. Šitas teismo sprendimas, tikiuosi, padės užlopyti šią spragą“, – LRT radijuje teigė L. Paškevičiūtė.

ELTA primena, kad žievėgraužiui tipografui pažeidus 25 tūkst. kub. metrų eglynų, Vilniaus rajone gegužės mėnesį paskelbta stichinė nelaimė. Dėl to pačio kenkėjo pažeidimų stichinis įvykis balandį paskelbtas ir Kazlų Rūdoje.