Vėsaitė siūlo naują draudimą kovai su dezinformacija: paliestų dirbtinį intelektą
Politika Dirbtinis intelektas Dezinformacija Dirbtinio intelekto politika
Vilnius, rugsėjo 13 d. (ELTA).
Siekiant apsisaugoti nuo dirbtinio intelekto priemonėmis kuriamos dezinformacijos, Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė siūlo uždrausti skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą turinį, jei jis kelia grėsmę demokratijai, nacionaliniam saugumui, gali pažeisti asmens teises.
Ji įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siekia aiškiai įtvirtinti tokią naują neskelbtinos informacijos kategoriją.
Jei Seimas pritartų, būtų draudžiama skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą arba iš esmės pakeistą turinį, kuriuo sudaromas klaidingas įspūdis apie tikrus asmenis, jų tapatybę, pasisakymus ar veiksmus. Draudimas paliestų tokį turinį, kuris „gali daryti neteisėtą poveikį demokratiniams procesams, kelti grėsmę nacionaliniam saugumui arba reikšmingai pažeisti asmens teises ir teisėtus interesus.“
B. Vėsaitė tikisi, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas, sumažės galimybės piktnaudžiauti dirbtinio intelekto technologijomis kuriant klaidinantį turinį, taip pat padidės visuomenės atsparumas dezinformacijai ir kitoms informacinėms manipuliacijoms.
B. Vėsaitės nuomone, pasiūlytas reguliavimas prisidės prie aiškesnio teisinio reguliavimo, didesnio teisinio tikrumo bei veiksmingesnės visuomenės apsaugos nuo dirbtinio intelekto priemonėmis kuriamo klaidinančio turinio.
„Sparčiai vystantis dirbtinio intelekto technologijoms, atsirado galimybė itin tikroviškai sukurti arba iš esmės pakeisti vaizdo, garso, teksto ir kitą skaitmeninį turinį, sudarant klaidingą įspūdį apie realius asmenis, jų tapatybę, pasisakymus ar veiksmus. Tokios technologijos sudaro prielaidas skleisti dezinformaciją, manipuliuoti viešąja nuomone, daryti poveikį demokratiniams procesams, pažeisti asmens teises ir teisėtus interesus bei kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Jame pastebima, kad šių metų birželio mėnesio paskelbtoje Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Politinių reikalų ir demokratijos komiteto ataskaitoje pažymima, kad dirbtinio intelekto technologijos gali būti naudojamos manipuliuoti rinkimų ir kitais demokratiniais procesais, skleisti dezinformaciją, apsimesti kitais asmenimis bei mažinti visuomenės pasitikėjimą demokratinėmis institucijomis. Ataskaitoje valstybės narės raginamos stiprinti teisinį reguliavimą ir taikyti veiksmingas priemones, siekiant apsaugoti demokratinius procesus nuo piktnaudžiavimo dirbtinio intelekto technologijomis.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas draudžia skelbti dezinformaciją, karo propagandą, neapykantos kurstymą, pornografinio pobūdžio informaciją, taip pat informaciją, pažeidžiančią asmens garbę ir orumą bei nekaltumo prezumpciją. Tačiau įstatyme nėra aiškiai įtvirtinto draudimo skleisti dirbtinio intelekto priemonėmis sukurtą arba iš esmės pakeistą turinį, kuriuo sudaromas klaidingas įspūdis apie tikrus asmenis, jų tapatybę, pasisakymus ar veiksmus.
„Atskirais atvejais toks turinys gali būti vertinamas pagal bendrąsias teisės normas dėl dezinformacijos, šmeižto, garbės ir orumo gynimo ar kitų teisės pažeidimų, tačiau specialaus teisinio reguliavimo nėra. Dėl to kyla teisinio aiškumo ir veiksmingo reagavimo į piktnaudžiavimą dirbtinio intelekto technologijomis problema“, – sako B. Vėsaitė.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Valstybė perduos Lietuvos šaulių sąjungai pasitikėjimo teise valdyti 51,9 hektaro valstybinės žemės sklypą Varėnos rajone skirtą Dronų kompetencijų centrui.
Šiam sprendimui pritarė Vyriausybė, o sklypas toliau išliks valstybės nuosavybe.
Centro teritorijoje planuojama įrengti infrastruktūrą Alytaus, Marijampolės, Kauno ir Vilniaus regionams, skirtą dronų ir priešdroninių sistemų pajėgumams vystyti.arrow_forward
Rusijos dronas sekmadienį smogė į keleivinį traukinį, važiavusį iš Kyjivo į Varšuvą, tačiau aukų nebuvo. Ukraina teigė, kad smūgis buvo suduotas vos už 2 kilometrų nuo sienos su NATO nare Lenkija, pataikyta į keleivinio traukinio lokomotyvą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, jog Maskva į jį smogė tyčia. Lenkija sakė, kad dar vienas dronas smogė netoli pasienio punkto.arrow_forward
Rugsėjo 13-ąją Vilniaus ir kaimyniniuose rajonuose buvo paskelbtas oro pavojus, nes manoma, kad į šalį galimai įskrido dronas. Tačiau, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) pranešimu, radarų fiksuotos atžymos ore buvo paukščių būrys, o ne dronas. NKVC vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžė, kad tokios situacijos, kai iš pradžių manoma, jog į šalį įskrido dronas, bet vėliau paaiškėja, kad tai netiesa, pasitaikė ir anksčiau.arrow_forward