Varšuvoje prasidėjo Lenkijos ginkluotųjų pajėgų dienos minėjimas
Politika Gynyba Karinės pajėgos Karinės operacijos Lenkija Varšuva Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas
Varšuva, rugpjūčio 15 d. (PAP-ELTA).
Lenkijos sostinėje Varšuvoje šeštadienį prasidėjo Ginkluotųjų pajėgų dienos minėjimas. Prezidentas Karolis Nawrockis ir gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas pagerbė pergalės prieš sovietų pajėgas 1920 m. architektus.
Ryte netoli Belvederio rūmų K. Nawrockis padėjo vainikus prie paminklo Lenkijos valstybės veikėjui ir vadovui, maršalui Juzefui Pilsudskiui.
Vėliau šeštadienį gynybos ministras padėjo vainikus prie paminklo žinomam Lenkijos karo meto lyderiui, triskart šalies ministrui pirmininkui Vincentui Vitosui.
Iš valstiečių šeimos kilęs V. Vitosas tapo vienu pagrindinių Lenkijos ir sovietų karo eros veikėjų. Jis ėjo Nacionalinės gynybos vyriausybės, kuri suvienijo Lenkijos politinį spektrą, ministro pirmininko pareigas.
W. Kosiniakas-Kamyszas taip pat padėjo vainiką prie generolo Tadeušo Rozvadovskio atminimo lentos.
T. Rozvadovskis dirbo Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininku per 1920 m. Varšuvos mūšį, kuris dar vadinamas stebuklu prie Vyslos. T. Rozvadovskiui ir J. Pilsudskiui pavyko atremti bolševikų pajėgas Varšuvoje ir atstumti jas toli į rytus.
Tarp kitų šventės minėjimo renginių buvo iškilmingas sargybos pasikeitimas prie Nežinomo kario kapo Varšuvoje, kurį stebėjo W. Kosiniakas-Kamyszas ir K. Nawrockis.
Minėjimo kulminacija tapo karinis paradas Varšuvoje, kuriame dalyvavo prezidentas, gynybos ministras ir kiti aukšti Lenkijos pareigūnai. Tai didžiausias paradas šalies istorijoje.
Parado metu kreipdamasis į žmonių minią ir kariuomenę, K. Nawrockis sakė, kad jis ir kiti vyriausybės pareigūnai laiko Ginkluotųjų pajėgų dieną „įsipareigojimo dabarčiai ir ateičiai diena“.
Jis pridūrė, kad lenkai yra tauta, kuri „puikiai supranta už nepriklausomybę ir laisvę sumokėtą kainą bei karo kainą“.
Ginkluotųjų pajėgų diena Lenkijoje kasmet švenčiama rugpjūčio 15 d., minint 1920 m. Varšuvos mūšio, pasibaigusio šalies pergale, metines. Šių įvykių baigtis buvo labai svarbi išsaugant Lenkijos nepriklausomybę ir sustabdant bolševikų revoliucijos išplitimą į Vakarų Europą.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Ukrainos gynybos pajėgos rugpjūčio 15 d. atakavo Rusijos raketų „žemė-oras“ sistemą „Strela-10“, sandėlius bei dvi vadavietes laikinai okupuotose šalies teritorijose, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rugpjūčio 14 d. ir naktį į rugpjūčio 15 d. Ukrainos pajėgų daliniai atakavo kelis Rusijos karinius taikinius Kremineje, Luhansko srityje, Vuhledare, Donecko srityje ir Lysyčanske, Luhansko srityje.
Žalos mastas ir smūgių rezultatai vis dar vertinami.arrow_forward
Belgija paprašė kitų Europos Sąjungos šalių pagalbos gesinant didžiausią miško gaisrą per 30 metų, kuris kilo šalies rytuose, už 25 kilometrų nuo Vokietijos sienos.
Nuo gaisro pradžios išdegė apie 1,6 tūkst. hektarų žemės, o gaisro vietoje dirba Vokietijos ugniagesiai bei mobilizuoti papildomi Čekijos, Švedijos ir Nyderlandų sraigtasparniai ir lėktuvai.
Belgijos civilinės saugos agentūra paprašė šalies kariuomenės pagalbos, kurios kariškiai turėtų iš savo oro bazių parūpinti gaisrinių automobilių.arrow_forward
Kitąmet planuojama iš pagrindų rekonstruoti daugiau kaip šimtmetį veikiančią Kauno Vaišvydavos mokyklą, už 12,84 mln. eurų - po rekonstrukcijos mokykloje turėtų atsirasti triskart daugiau vietų mokiniams ir darželinukams.
Rekonstruojamo pastato plotas turėtų padidėti nuo 2,2 tūkst. iki 8 tūkst. kvadratinių metrų, o tai leis sukurti dar apie 350 naujų vietų.
Darbų pradžia numatoma 2027 metų antroje pusėje, o finansavimas bus padengtas Europos Sąjungos ir Kauno savivaldybės biudžeto lėšomis.arrow_forward