Valstybės kontrolė: valstybė vis dar turi spragų kovai su e. nusikaltimais

Vilnius, liepos 23 d. (ELTA).

Valstybė kontrolei 2020 metais atlikus auditą dėl kovos su elektroniniais nusikaltimais, buvo nustatytas ne vienas trūkumas, kurį tąkart atsakingoms institucijoms buvo rekomenduota ištaisyti. Vis tik, praėjus penkeriems metams, didžioji dalis sisteminių spragų liko neišspręstos, trečiadienį pranešė Valstybės kontrolė.

Dar 2020 metais auditoriai konstatavo, kad kovai su elektroniniais nusikaltimais Lietuvoje trūksta aiškios krypties, koordinacijos ir operatyvumo. Taip pat buvo teigta, kad tyrimai stringa, prevencija nėra koordinuota, o atsakingos institucijos nesikeičia informacija. 

Pasak auditorių, reaguojant į tuometes išvadas, buvo pradėtos kelios reikšmingos iniciatyvos: pradėta kurti bendra nacionalinė platforma, kurioje visos svarbiausios šalies institucijos turės pranešti apie įvykusius kibernetinius incidentus, bei pradėta modernizuoti ir kalėjimų vidaus infrastruktūra.

Tačiau nei viena iš jų kol kas nėra iki galo įgyvendinta. 

„Abi šios iniciatyvos – itin reikšmingos, kovojant su kibernetiniais sukčiais, tačiau nei viena iš jų kol kas nėra visiškai įgyvendinta“, – nurodo Valstybės kontrolė.

Pasak jos, yra neišspręsta ir daugiau sisteminių spragų. 

„Būtina  užtikrinti, kad institucijos bendradarbiautų prevencijos srityje, stiprindamos gyventojų skaitmeninį raštingumą ir gebėjimą atpažinti elektronines grėsmes. Prevencija turi tapti nuosekli ir koordinuota. Būtina ne tik tęsti pareigūnų mokymus, bet ir sukurti bendradarbiavimo tinklą – erdvę, kurioje jie galėtų dalintis informacija ir sėkminga praktika“, – tvirtina institucija.

„Šiuo metu vis dar nėra nustatytų kriterijų, kaip institucijos turėtų identifikuoti elektroninius nusikaltimus įvertinti jų žalą. Tai – būtina prielaida, jei siekiame, kad apsauga būtų ne tik deklaratyvi, bet ir realiai veikianti“, – priduria ji.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, pernai Lietuvos gyventojai ir įmonės dėl elektroninių sukčiavimų prarado daugiau nei 17 mln. eurų. Bandymų išvilioti pinigus buvo dvigubai daugiau: jų bendra suma siekė net 35 mln. eurų.