Valstybės kontrolė ragina stiprinti senėjimo politiką ir mažinti vyresnių žmonių vienišumą

Vilnius, kovo 19 d. (ELTA).

Valstybės politika Lietuvoje nėra pakankamai orientuota į senstančios visuomenės aktyvumą, o vyresnio amžiaus žmonių įtrauktis į darbo rinką, kultūrinę  veiklą ir mokymosi galimybes yra ribota, skelbia auditą „Aktyvaus senėjimo skatinimas“ atlikusi Valstybės kontrolė.

Valstybės kontrolės duomenimis, šių metų pradžioje 60 metų ir vyresni asmenys sudarė beveik trečdalį (28,8 proc.) Lietuvos gyventojų, o iki 2 100 metų ši dalis gali išaugti iki 43,5 proc. Tačiau valstybės politika vis dar nepakankamai orientuota į vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą. 

Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigia, kad senėjimas turėtų būti vertinamas  ne kaip laikina krizė ar socialinė našta, o kaip ilgalaikė realybė, reikalaujant esminių sprendimų.

„Tai reiškia, kad vyresnio amžiaus žmogus turi turėti realias galimybes, o ne kliūtis likti darbo rinkoje, mokytis ir kurti. Mūsų teikiami siūlymai brėžia kryptį, kaip valstybė gali transformuotis link aktyvaus ilgaamžiškumo potencialo išnaudojimo, užtikrinant orumą, savarankiškumą ir valstybės finansų tvarumą“, – pranešime sakė I. Segalovičienė. 

Auditas atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje dirba 14,1 proc. senatvės pensijos gavėjų. Jų galimybes dirbti riboja ne tik sveikatos, asmeninės priežastys, bet ir teisiniai barjerai – daliai profesijų taikomi amžiaus ribojimai tęsti darbą.

Nors dirbančių pensinio amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje kasmet auga, specialių valstybės priemonių, kurios padėtų jiems ilgiau išlikti darbo rinkoje ar pasirengti pensijai, nėra. Be to, vyresnio amžiaus darbuotojams taip pat trūksta lanksčių darbo sąlygų ir papildomų garantijų.

Auditoriai taip pat išskyrė vyresnio amžiaus žmonių vienišumo problemą. Apklausos duomenimis, 34,5 proc. vyresnio amžiaus asmenų jaučiasi vieniši, tačiau dauguma jų pagalbos nesikreipia. 

Valstybės kontrolės teigimu, vienišumą padėtų mažinti didesnis įtraukimas į kultūrines ir savanoriškas veiklas, tačiau 40 proc. į pensiją išėjusių gyventojų nedalyvauja jokiose veiklose, o trečiojo amžiaus universitetų veiklose 2024 metais dalyvavo tik 0,1–9,1 proc. vyresnio amžiaus gyventojų.

Audito rezultatai taip pat atskleidė, jog socialinių paslaugų sistema šiuo metu labiau orientuota į pagalbą savarankiškumą jau praradusiems asmenims. Be to, šiuo metu sparčiai vykstantis viešųjų paslaugų perkėlimas į skaitmeninę erdvę taip pat didina skaitmeninę atskirtį. Todėl, auditorių teigimu, svarbu ne tik mokyti naudotis skaitmeninėmis paslaugomis, bet ir sudaryti, galimybes, kad vyresnio amžiaus asmenys galėtų reikalus tvarkyti gyvai, telefonu ar padedami specialistų.

Valstybės kontrolė pateikė ministerijoms rekomendacijas dėl konkrečių sprendimų, kurie padėtų vyresnio amžiaus žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 

Socialinei apsaugos ir darbo ministerijai siūloma suformuoti aiškią aktyvaus senėjimo politiką, peržiūrėti amžiaus ribojimus darbo rinkoje bei užtikrinti lankstesnes darbo sąlygas.

Taip pat siūloma plėsti galimybes aktyviau įsitraukti į kultūrinį gyvenimą, dalyvauti švietime, numatyti priemones vienišumui mažinti bei užtikrinti alternatyvius viešųjų paslaugų teikimo būdus.