Vilnius, balandžio 22 d. (ELTA).
Tęsiantis konfliktui Artimuosiusoe Rytuose, Europos Komisija (EK) siūlo, kad sprendimą apmokestinti neplanuotai išaugusį šalies naftos atsargas kaupiančios bendrovės „Orlen Lietuva“ pelną Lietuva koordinuotų su Lenkija, kad rinkoje nepritrūktų kuro atsargų, sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Anot jo, EK antradienį pristatys priemonių paketą, kuriame nėra numatyta „revoliucinių“ priemonių, bet siūlomos rekomendacijos valstybės narėms, kaip spręsti kuro kainų krizę.
„Vienas iš siūlymų, pateiktas Europos Komisijos, yra dėl neplanuotų pelnų, kalbant apie naftos perdirbimo gamyklas ir tų neplanuotų pelnų apmokestinimą, čia kalba eina apie „Orlen\'“ įmonę“, – trečiadienį LRT radijui sakė Ž. Vaičiūnas.
„Iš esmės prašoma koordinuoti veiksmus – ką ir planuojame daryti, tai koordinuoti veiksmus su Lenkija, kad jeigu būtų įvedami tam tikri apribojimai, mokesčiai šioms įmonėms, kad jie būtų koordinuojami, kad nepritrūktume tiek dyzelino, tiek kitų rūšių kuro“, – pridūrė ministras.
Kovo viduryje atsargas kaupianti „Orlen Lietuva“ į rinką išleido 80 tūkst. tonų kuro – 12 dienų rezervą, visas šalies rezervas sudaro 90 dienų.
Tokią galimybę šalims narėms sudarė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA).
Pasak ministro, siekiant užtikrinti kuro kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, būtina spartinti Lietuvos ekonomikos perėjimą prie atsinaujinančios energijos šaltinių ir iškastinio kuro atsisakymą.
„Tai, kas buvo daroma dėl žaliosios pertvarkos, turėtų būti daroma sparčiau ir efektyviau“, – aiškino jis.
Ž. Vaičiūno teigimu, Lietuva turėtų sparčiau vykdyti elektrifikaciją transporto sektoriuje, didinti investicijas į gyventojų šilumos siurblius.
Ministras taip pat sakė palaikantis Seime kelią besiskinančią iniciatyvą sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) elektromobiliams.
Įsigyti iki 50 tūkst. eurų vertės grynieji elektromobiliai būtų apmokestinami 12 proc., o keleivių vežimas reguliariais maršrutais – 5 proc. tarifu.
Ž. Vaičiūno teigimu, EK priemonių plane taip pat numatytos laikinosios valstybės pagalbos atlaisvinimo priemonės, nukreiptos į konkrečius ekonomikos sektorius.
„ES vidaus rinkoje yra pakankamai griežtos taisyklės ir valstybės narės turi labai ribotas galimybes paremti atskirus sektorius, ar tai būtų žemės ūkis, ar transporto sektorius. Pagal šiuos siūlymus planuojama, kad valstybėms narėms EK iki šių metų pabaigos leistų taikyti papildomas priemones“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
„Kažkokių papildomų finansų nėra numatoma, bet valstybės narės pačios galėtų nuspręsti, kuriuos sektorius laikinai – iki šių metų pabaigos – galėtų paremti“, – pridūrė jis.
Pasak Ž. Vaičiūno, svarstoma priemonė įtvirtinti vieną privalomą darbo dieną iš namų turėtų įtakos kuro kainų šokui trumpuoju laikotarpiu, tačiau nespręstų struktūrinių problemų.
Kaip skelbė ELTA, naftos kainos rinkoje šokinėja nuo vasario pabaigos, prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose.
Siekdama suvaldyti kuro kainas, Lietuva ėmėsi įvairių priemonių – laikinai sumažintas dyzelino akcizas, įdiegti kainų stebėsenos mechanizmai, įpareigojant degalines Energetikos agentūrai kasdien teikti informaciją apie pardavimo kainas.
Taip pat planuojama Seimui teikti įstatymą, kuriuo, degalinėms pateikus minėtą informaciją, būtų nustatyta, kad kuro kaina galėtų būti didinama ne dažniau nei kartą per parą, mažinti ją galima būtų bet kada.
Parlamentas skubos tvarka taip pat svarsto prezidento siūlymą įtvirtinti mechanizmą, kurį aktyvavus didžiausios galimos benzino ir dyzelinių degalų kainos būtų nustatomos kasdien.
person Ūla Klimaševska (ELTA)