Vilnius, rugpjūčio 26 d. (ELTA).
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius sako, kad, įvertinusi savaitgalį Lietuvą užklupusios audros padarytus nuostolius, šalis turėtų svarstyti galimybę kreiptis į Europos Komisiją (EK) dėl finansinės pagalbos, ypač žemės ūkio sektoriui.
„Manau, vertėtų svarstyti apie kreipimąsi į Europos Komisiją ir žemės ūkio krizių rezervo panaudojimą Lietuvai“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Sinkevičius.
Pasak jo, tokia praktika ES nėra neįprasta – įvairios paramos mechanizmais naudojasi nukentėjusios nuo sausrų ar kitų stichinių reiškinių valstybės. Jo teigimu, tokia parama negalėtų padengti visų nuostolių, tačiau padėtų bent iš dalies amortizuoti audros padarinius.
„Aš nesakau, kad viską įmanoma kompensuoti, ypatingai kalbant apie žemės ūkį, tie nuostoliai būna daug didesni nei tik produkcija. Lygiai taip pat, kai mes kalbame apie žmonių namus, sunaikintą turtą. Bet iš dalies amortizuoti, padėti – be jokios abejonės labai svarbu“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ lyderis V. Sinkevičius.
Kalbėdamas apie po audros kilusias diskusijas dėl elektros tinklų kabeliavimo, europarlamentaras aiškino, kad šį procesą būtina tęsti, tačiau šie tempai turi būti ekonomiškai pagrįsti.
„Tai nėra maži pinigai. (…) Europos Sąjungoje visiškai sukabeliuotos valstybės yra tik dvi – Nyderlandai ir Danija. Visos kitos valstybės dar tikrai nėra baigusios kabeliavimo, nes tai yra labai brangu ir ta kaina gultų ant vartotojų pečių“, – sakė jis.
Anot politiko, po stichinių nelaimių nereikėtų skubėti ieškoti kaltųjų, o pirmiausia ramiai įvertinti pasirengimą ir tai, kokių priemonių trūko.
„Visuomet, kai įvyksta nelaimė, (…) visi greitai suskumba kalbėti apie raganų medžioklę, ieškoti kaltų. Aš manau, kad reikia labai ramiai įvertinti patį pasirengimą, nes kabeliavimo procesas tikrai eina į priekį“, – teigė V. Sinkevičius.
„Reikia žiūrėti ir į bendrą pasirengimą tokioms situacijoms. Kaip galime reaguoti nuo savivaldybių lygmens. Tai tie patys generatoriai, jų turėjimas, užtikrinimas, kad žmonės nebūtų ilgiau be elektros energijos“, – sakė europarlamentaras.
V. Sinkevičius taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl elektros tiekimo sutrikimų dalis gyventojų liko be mobiliojo ryšio.
„Antras dalykas, tai baisus niuansas, apie kurį mažai šnekama – žmonės liko be ryšio. Čia klausimai turbūt ryšio operatoriams. Per 500 bazinių stotelių liko be elektros tiekimo, neturėjo atsarginio maitinimo“, – sakė jis.
Pasak politiko, ateityje skelbiant dažnių konkursus būtų galima svarstyti reikalavimą operatoriams užtikrinti atsarginį bazinių stočių maitinimą.
„Tai šiuo atveju turbūt reikėtų svarstyti, kai vyksta dažnių konkursas, įtraukti vieną iš tų dalykų – būtent atsarginį maitinimą“, – teigė V. Sinkevičius.
Jis taip pat teigiamai įvertino energetikos ministro Luko Savicko ir žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos veiksmus po audros, sakydamas, kad ministrai nuo pirmųjų valandų reagavo į situaciją ir koordinavo pagalbą.
Kaip skelbė ELTA, po savaitgalio audros antradienį elektros vis dar neturi dešimtys tūkstančių „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų.
Po audros sutriko ir mobilusis ryšys, tačiau operatorės pranešė jau atkūrusios didžiąją dalį tinklo.
Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) duomenimis, audra gyventojams ir verslui jau padarė daugiau nei 3 mln. eurų draudžiamųjų nuostolių, o draudikai sulaukė daugiau kaip 3 tūkst. pranešimų apie žalą. Asociacija prognozuoja, kad šie skaičiai dar augs.
person Nojus Stankevičius (ELTA)