V. Putinas pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos taikos pasiūlymai yra prieštaringi

Minskas, birželio 27 d. (AFP-ELTA).

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusijos ir Ukrainos reikalavimai dėl taikos yra „visiškai prieštaringi“, dviem taikos derybų raundams nepriartinus abiejų pusių prie sunkiai pasiekiamų paliaubų.

Rusijos ir Ukrainos derybininkai šį mėnesį per taikos derybas Stambule apsikeitė memorandumais, kuriuose išdėstytos jų vizijos, kaip užbaigti trejus metus vykstantį karą. Tačiau, išskyrus didelio masto kalinių mainus, derybose nepavyko pasiekti jokios pažangos siekiant nutraukti kovas, kurios užvirė, kai Rusija 2022 m. vasario mėnesį pradėjo karinį puolimą.

„Kalbant apie memorandumus, kaip ir tikėtasi, nieko stebinančio neįvyko (…) tai yra du visiškai prieštaringi memorandumai“, – per spaudos konferenciją Baltarusijos sostinėje Minske sakė V. Putinas. Jis nurodė, kad „todėl organizuojamos ir vykdomos derybos, jog būtų rastas būdas, kaip juos suartinti“.

Per Rusijos puolimą, dėl kurio milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir buvo nuniokota didelė Rytų Ukrainos dalis, žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. Rusija derybose pareikalavo, kad Ukraina atiduotų dar daugiau žemių ir atsisakytų Vakarų karinės paramos kaip išankstinės taikos sąlygos, tačiau Kyjivas teigia, jog tokios sąlygos yra nepriimtinos.

V. Putinas ne kartą atmetė raginimus nedelsiant nutraukti ugnį ir sustiprino oro atakas, o jo kariuomenė žengia į priekį mūšio lauke ir užima daugiau teritorijų už penkių Ukrainos regionų, kuriuos Rusija teigia aneksavusi, ribų.

Jis sakė, kad abi pusės „palaikys tolesnius ryšius“, kai bus baigti belaisvių mainai, dėl kurių buvo susitarta birželio 2 d. vykusiose derybose. V. Putinas kartu pažymėjo, kad Rusija taip pat yra pasirengusi perduoti 3 000 nukautų Ukrainos karių kūnus.

Be to, jis pripažino, kad esama tam tikro ekonominio spaudimo dėl karinės kampanijos, kurios akivaizdoje Rusija smarkiai padidino išlaidas ginklams ir kariams. „6,3 proc. Rusijos BVP skiriama gynybos reikmėms. Tai yra 13,5 trln. rublių (146 mlrd. eurų)“, – tvirtino V. Putinas.

„Tai yra daug“, – nurodė Kremliaus šeimininkas ir pripažino, kad tai gali sukelti galvos skausmą vyriausybės biudžetui. „Sumokėjome už tai infliacija, bet dabar kovojame su šia infliacija“, – pridūrė jis.

Spaudos konferencijoje, surengtoje po Baltarusijoje vykusio susitikimo su sąjungininkais, V. Putinas dar pasmerkė esą „agresyvų“ NATO narių pažadą padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP.