V. Čmilytė-Nielsen sako, jog koalicija nuleido politinę kartelę: rodo nepagarbą ne tik opozicijai

Vilnius, birželio 12 d. (ELTA).

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog Gintauto Palucko vedama Vyriausybė savo veiksmais nuleido politinę kartelę. Tam, pasak parlamentarės, įtakos turėjo ne tik skandalas dėl premjerui dalinai priklausančiai įmonei suteiktos paskolos, bet ir valdančiųjų retorika bei užimama pozicija mokestinės sistemos pakeitimų klausimu. 

„Aš manau, kad situacija reikšminga, nes politikoje apskritai nuleidžiama kartelė, ir ją vėliau pakelti į viršų (…) būna labai sudėtinga. Kartą nuleidus tą kartelę, pasakius kad nesureikšmini vieno ar kito išsišokimo kažkurio koalicijos partnerio ar negražių pasisakymų, grasinimų žurnalistams (…) vėliau tas elgesys yra legitimizuojamas, ir atrodo, netgi globojamas arba skatinamas“, – LRT televizijai ketvirtadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš priminsiu, kad ministras pirmininkas, atsakęs į Liberalų sąjūdžio frakcijos suformuluotus klausimus Seime, tam skyrė apie 22 minutes, atsisakė ateiti šią savaitę į mūsų frakciją, kad atsakytų į papildomus klausimus, kurių, beje, tikrai turime nemažai, ir paskyrė pusvalandį kažkada birželio pabaigoje. Tai irgi yra kartelės nužeminimas, kuris rodo nepagarbą ne tiek ir ne tik opozicijai, kiek tai daliai žmonių, kurie mano kitaip“, – pridūrė ji. 

Pasak jos, valdantieji kol kas nespėjo pajusti politinės kartelės nuleidimo kainos, tačiau, kaip teigia parlamentarė, tai gali atsiskleisti per gyventojų vertinimus. 

„Būtent šita kairioji vyriausybė, kairioji koalicija kol kas nejaučia politinės kainos dėl savo tokios nužemintos kartelės ir tą politinę kainą gali parodyti tik žmonės savo vertinimais“, – kalbėjo liberalė. 

V. Čmilytė-Nielsen: mokesčių reforma pastatyta ant klaidinimo

Be to, pasak buvusios Seimo pirmininkės, rinkėjų pasitikėjimas valdančiaisiais gali susvyruoti ir dėl Seime svarstomų mokestinės sistemos pakeitimų, kurie, kaip teigia liberalų lyderė, visuomenei yra pristatomai klaidinančiai. 

„Yra papildomai apmokestintos draudimo sutartys ir tai palies nemažą dalį žmonių ir būtent tų gyventojų, kurie atsakingai žvelgia į savo turtą, draudžia savo nekilnojamąjį turtą, draudžia automobilius. (…) Šie mokestiniai sprendimai, be jokios abejonės, paskatins dar kartą pasvarstyti, ar verta drausti savo turtą, t. y. kitais žodžiais tariant, ši valdančioji dauguma ne tik baudžia iniciatyvą, bet ir atsakomybę“, – kalbėjo parlamentarė. 

„Tai, aš manau, kirs per pasitikėjimą, kirs per atsakingus žmones, per savarankiškus žmones, ir tikrai naudos neduos. Juolab visa mokesčių reforma yra pastatyta ant klaidinimo. Sakoma, kad lėšos reikalingos tik gynybai, tačiau gynybai tik nedidelė dalis lėšų eis iš tų mokestinių pakeitimų, kurie dabar yra vykdomi“, – pridūrė ji. 

Anot V. Čmilytės-Nielsen, lėšos gynybai galėtų būti renkamos ir taupant, tačiau tokios iniciatyvos ji tikina nematanti. 

„Liberalų sąjūdis dar praeitais metais įvardijo pagrindinius šaltinius: skolinimasis, taupymas, ko iniciatyvų mes iki šiol visiškai nematome, valstybės valdomo turto peržiūrėjimas ir dalies atsisakymas. Tai 3 pagrindiniai šaltiniai, kurių dalis galėtų duoti įplaukų iš karto, nedelsiant, o tai yra svarbu, kadangi mes stovime eilėse dėl ginklo įsigijimo“, – akcenatvo ji.

ELTA primena, kad FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjerui G. Paluckui dalinai priklausančiai įmonei „Garnis“ nacionalinio plėtros banko „ILTE“ suteiktos paskolos. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos prokuratūra.

Pirmadienį vidinį auditą dėl paskolos įmonei „Garnis“ išdavimo aplinkybių baigęs nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė nenustatęs jokių pažeidimų. Visgi, savaitę trukusio audito rezultatais bus siūloma tikslinti įmonių sąsajų vertinimą, kai įmonių akcininkai yra fiziniai asmenys, bei finansinių priemonių aprašuose aiškiau apibrėžti reikalavimus dėl kapitalo didinimo.

Viešojoje erdvėje kelti klausimai būtent dėl abiejų premjero įmonių „Emus“ ir „Garnis“ sąsajų, esą pastaroji įsteigta tik pernai ir ne kaip dukterinė beveik 15 metų veikiančios „Emus“ bendrovė tik tam, kad būtų galima pasinaudoti jaunam verslui skirtos ILTE priemonės „Startuok“ finansavimu.

Situacija dėl lengvatinės paskolos „Garniui“ nusprendė domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.

Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi į Seimo opozicinės jėgos. Pastaroji komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.

Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.