V. Čmilytė-Nielsen: partnerystės įstatymas šios kadencijos Seime turi daugiau šansų

Vilnius, gegužės 18 d. (ELTA).

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad dabartinės sudėties Seimas žmogaus teisių klausimams yra palankesnis. Todėl, pasak jos, tikimybė, kad šiame parlamente pavyks surinkti reikiamą paramą tiek lyčiai neutralios partnerystės įstatymui, tiek ir kitiems svarbiems žmogaus teises užtikrinantiems klausimams – reali.

Politikė taip svarsto atkreipdama dėmesį į Reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuris šią savaitę sėkmingai įveikė pirmąjį pateikimo etapą Seime.

„Svarsčiau apie jį (Reprodukcijos sveikatos įstatymą – ELTA) praėjusioje kadencijoje, bet buvo aišku, kad daugumos palaikymo jam Seime nebus“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.

„Tai skaičiuojant aritmetiškai, manau, kad yra šansų, kad (šiame Seime – ELTA) susiburtų dauguma, kuri pasisako už žmogaus teises. Lygiai taip pat ir su partneryste – šansų, matyt, šioje kadencijoje yra daugiau“, – pabrėžė praėjusią kadenciją parlamentui vadovavusi politikė.

V. Čmilytė-Nielsen tikina Seime jau jaučianti pozityvius signalus, kad lyčiai neutralios partnerystės klausimą į politinę darbotvarkę yra siekiama sugrąžinti. 

„Yra dedamos pastangos, kad ieškotume kuo greitesnio dar vieno Konstitucinio Teismo paskatinimo įgyvendinimo. Bet aš remiuosi ir tuo, kad, pavyzdžiui, pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimas, kuris taip pat yra labai liberalus, (...) jis sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo“, – sakė Seimo vicepirmininkė.

„Vadinasi, kad ir labai marga dauguma, bet už žmogaus teises susiburia“, – akcentavo ji.

Visgi, anot politikės, logiškiausias kelias šios kadencijos Seimui būtų ne imtis naujo projekto rengimo, o apsispręsti dėl du etapus Seime jau praėjusio civilinės sąjungos įstatymo.

„Nepalyginamai paprasčiau būtų priimti praėjusią kadenciją jau du etapus praėjusį įstatymą negu pradėti vėl viską iš naujo. Nors, aišku, aname įstatyme yra ką tobulinti, bet tobulinti galima be galo. O paprastesnis būdas dabar yra užbaigti tą darbą, kuris buvo pradėtas anksčiau“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

ELTA primena, kad KT balandžio 17 d. paskelbė, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta partnerystė tarp tos pačios lyties asmenų, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę. 

Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog partnerystė Lietuvoje nėra įteisinta daugiau nei 20 metų, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.