Vilnius, gegužės 8 d. (ELTA).
Įdomiausius gegužės 10-osios įvykius pasaulio istorijoje primena ELTA:
1503 m. Christopheris Columbusas atrado Kaimanų salas.
1566 m. mirė vokiečių medikas ir botanikas Leonhardas Fuchsas, kurį pasauliui primena jo vardu pavadintas augalas fuksija.
1774 m. nuo raupų mirė Prancūzijos karalius Liudvikas XV, po karaliaus Liudviko XIV mirties karaliumi tapęs penkerių metų amžiaus.
1798 m. mirė britų navigatorius ir tyrinėtojas George‘as Vancouveris, kartu su kapitonu Jamesu Cooku keliavęs į Australiją bei Naująją Zelandiją. Jis tyrinėjo Šiaurės Amerikos vakarinę pakrantę, ten jo garbei viena iš salų pavadinta Vankuverio vardu. Taip pat jo vardu pavadintas vienas gražiausių Kanados miestų.
1838 m. garsioje aktorių šeimoje gimė Johnas Wilkesas Boothas, 1865 metų balandį nužudęs JAV prezidentą Abrahamą Lincolną.
1865 m. sąjungininkų armija per Amerikos pilietinį karą į nelaisvę paėmė konfederatų prezidentą Jeffersoną Davisą.
1869 m. baigtas statyti JAV Ramiojo vandenyno pakrantės geležinkelis – tą dieną Jutos valstijoje sujungtos geležinkelio linijos „Union Pacific“ ir „Central Pacific“.
1883 m. Maskvoje gatvės pirmą kartą apšviestos elektros šviesa.
1920 m. mirė amerikietis išradėjas Johnas Wesley‘is Hyattas, išradęs celiulioidą.
1933 m. Vokietijoje naciai surengė viešą knygų deginimą.
1940 m. Didžiosios Britanijos premjeru tapo Winstonas Churchillis. Dabar jis laikomas viena įtakingiausių XX amžiaus politinių figūrų.
1940 m. Vokietijos kariuomenė užėmė Liuksemburgą, Nyderlandus ir Belgiją. Vokiečiams įžygiavus į Daniją, Didžiosios Britanijos kariai okupavo buvusią Danijos koloniją Islandiją.
1960 m. JAV atominis povandeninis laivas „Triton“ pirmą kartą apiplaukė Žemės rutulį po vandeniu, kelionė truko 84 dienas.
1960 m. gimė Airijos roko grupės U2 vokalistas, verslininkas ir filantropas Bono (tikrasis vardas – Paulas Davidas Hewsonas).
1963 m. popiežius Jonas XXIII gavo Balzano taikos premiją (Balzan Peace Prize). Pirmą kartą istorijoje popiežiui buvo įteikta premija.
1972 m. Airijos rinkėjai 83 proc. balsų persvara balsavo už stojimą į Europos ekonominę bendriją.
1981 m. per antrą Prancūzijos prezidento rinkimų ratą Francois Mitterrand‘as nugalėjo prezidentą Valery‘į Giscard‘ą D‘Estaingą.
1994 m. pirmu juodaodžiu Pietų Afrikos Respublikos prezidentu prisaikdintas Nelsonas Mandela.
1997 m. per 7,1 balo pagal Richterio skalę stiprumo žemės drebėjimą rytinėje Irano dalyje žuvo 1 tūkst. 560 žmonių.
2002 m. JAV federalinis teismas skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę buvusiam Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentui Robertui Hanssenui, išdavusiam svarbias paslaptis Maskvai. Jis laikomas šnipu, padariusiu bene daugiausia žalos JAV interesams.
2002 m. Paryžiuje mirė žinomas prancūzų režisierius ir aktorius Yves Robert‘as. Jam buvo 81 metai. Y. Robert‘ą labiausiai išgarsino komedijos „Aukštas blondinas juodu batu“, „Sagų karas“, „Mes visi pateksime į rojų“.
2004 m. genetiškai modifikuotų javų pioniere vadinama JAV bendrovė „Monsanto Co.“ laikinai atsisakė planų pristatyti pirmuosius pasaulyje biotechnologijomis sukurtus kviečius, reaguodama į visame pasaulyje kilusius protestus dėl eksperimentų su maistiniais javais.
2005 m. Gruzijos sostinėje Tbilisyje JAV prezidentui George‘ui W. Bushui sakant kalbą susirinkusiai miniai, Vladimiras Arutinianas metė į jį rankinę granatą. Granata nukrito už 20 metrų nuo prezidento, bet nesprogo.
2013 m. Niujorke pastatytas „Laisvės bokštas“ (Freedom Tower) paskelbtas aukščiausiu pastatu Vakarų pusrutulyje. Dangoraižio aukštis siekia 541,3 m.
2015 m. Kubos prezidentas Raulis Castras Vatikane susitiko su popiežiumi Pranciškumi, dėkodamas už pontifiko vaidmenį atnaujinant diplomatinius ryšius tarp Kubos ir JAV. Abi šalis popiežius aplankė rugsėjį.
2022 m. būdamas 88-erių mirė pirmasis nepriklausomos Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas.
Šias istorines gegužės 10-osios datas priminė ELTA.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)