Uždraudusi organizaciją „Memorial“ Rusija nusitaikė į 196 jos darbuotojus
Politika Žmogaus teisės Valstybės represijos Teismo procesai Rusija Rusijos Aukščiausiasis Teismas Nobelio premija
Maskva, balandžio 10 d. (dpa-ELTA).
Rusijos teisingumo ministerija, pripažinusi „ekstremistine“ organizacija ir uždraudusi Nobelio taikos premiją pelniusią žmogaus teisių grupę „Memorial“, ėmėsi persekioti ir 196 pagrindinius jos atstovus.
Beveik 200 taikinyje atsidūrusių asmenų ne tik aktyviai dalyvauja judėjimo veikloje, bet ir gauna finansavimą savo veiklai, kai kuriais atvejais iš užsienio organizacijų, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, cituodama ministeriją.
Neaišku, ar visi į sąrašą įtraukti asmenys dar tebėra Rusijoje.
Ketvirtadienį Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė organizaciją „Memorial“, įvardydamas ją „ekstremistine“, ir nebeleisdamas jam vykdyti jokios veiklos Rusijoje.
Beveik keturis dešimtmečius „Memorial“ Rusijoje užsiėmė istorijos tyrinėjimaias bei žmogaus teisių gynimu ir 2022 m. gavo Nobelio taikos premiją.
Remiama daugybės savanorių, „Memorial“ dirbo siekdama dokumentuoti ilgai slėptus Stalino epochos nusikaltimus. Organizacija rinko vardus ir duomenis apie lagerių kalinius, kūrė archyvus, rūpinosi išgyvenusiais žmonėmis, padėjo giminaičiams atlikti tyrimus ir statė fizinius memorialus.
Jos knygos ir šviečiamoji veikla pasiekė dešimtis tūkstančių žmonių.
Žmogaus teisių ekspertai iš „Memorial“ taip pat ne kartą pasmerkė Rusijos valstybės daromus teisinius pažeidimus – tiek karuose prieš Čečėnijos regioną, tiek politiniuose teismų procesuose.
Rusijos valdžios institucijos jau kurį laiką susidoroja su „Memorial“. Dar 2016 m. ji buvo įtraukta į vadinamųjų užsienio agentų sąrašą, o 2021 m. jos centrinės struktūros Maskvoje buvo išformuotos po prieštaringai vertinamo teismo sprendimo, kai daugelis darbuotojų buvo priversti išvykti iš šalies.
Dokumente, uždraudžiančiame „Memorial“, vartojama teisiškai neapibrėžta kalba – tai įprasta valdžios institucijų naudojama priemonė, siekiant pasmerkti įvairią veiklą ir pavadinti ją ekstremistine.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Venesuelos opozicija penktadienį paragino surengti prezidento rinkimus, nes pasibaigė teisiškai nustatytas 90 dienų laikotarpis, per kurį turėjo būti surengtas balsavimas dėl nušalinto lyderio Nicolo Maduro pakeitimo. Buvusi Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez buvo prisaikdinta laikinąja prezidente sausio 5 d., praėjus dviem dienoms po to, kai Maduro buvo išskraidintas iš Venesuelos į Niujorką. Venesuelos konstitucijoje sakoma, kad „laikinai nesant Respublikos prezidento, jo pareigas iki 90 dienų eina vykdomasis viceprezidentas; šis laikotarpis Nacionalinės Asamblėjos sprendimu gali būti pratęstas dar 90 dienų“.arrow_forward
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir popiežius Leonas XIV paragino siekti taikos pasaulyje, pabrėždami, kad taikos siekis yra pareiga ir būtinybė.
E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzija visuomet bus už dialogą, teisingumą ir broliškumą tarp tautų, o Vatikanas išreiškė viltį, kad atsižvelgiant į konfliktus pasaulyje, taikus sambūvis bus atkurtas dialogu ir derybomis.
Pagrindinė pokalbių tema buvo "krizės Artimuosiuose Rytuose sprendimas", ypač daug dėmesio esą turėjo būti skirta Libanui, kur Izraelio suduoti mirtini smūgiai sukėlė grėsmę šią savaitę sudarytoms JAV ir Irano paliauboms.arrow_forward