Ukrainos žmogaus teisių komisaras: rusų nelaisvėje mirė mažiausiai 375 ukrainiečiai
Politika agresija prieš Ukrainą Žmogaus teisės Karo nusikaltimai Konfliktai Rusija Ukraina
Kyjivas, rugpjūčio 12 d. (Ukrinform-ELTA).
Patvirtintais šios dienos duomenimis, Rusijos nelaisvėje mirė 375 Ukrainos piliečiai – būtent tiek kūnų buvo grąžinta į Ukrainą.
Apie tai naujienų agentūroje „Ukrinform“ surengtoje spaudos konferencijoje „Kova su Rusijos dezinformacija: Rusijos psichologinių operacijų, nukreiptų prieš kalinius, mainus ir dingusius asmenis, demaskavimas“ paskelbė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Turime atskirą sąrašą, kuriame šiuo metu yra 375 pavardės. Tai Ukrainos karo belaisviai ir civiliai įkaitai, kurių karo belaisvių arba Rusijos Federacijos sulaikytų civilių statusas buvo patvirtintas. Šis patvirtinimas taip pat buvo atliktas pasinaudojant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto tarptautiniu patikrinimo mechanizmu. Visi jie grįžo namo ant savo skydų, o tai reiškia, kad Rusijos Federacija perdavė 375 mirtinai nukankintų Ukrainos piliečių kūnus“, – sakė D. Lubinecas.
Jis pabrėžė, kad Rusija sukūrė sistemą, kurioje kankinimai, pažeminimai ir neteisėti nuosprendžiai tapo karo priemonėmis.
„Šią sistemą vadiname „Maskvos konvencijomis“. Tai nėra teisinis terminas, o Rusijos elgesio su ukrainiečiais apibūdinimas: pagal šias „konvencijas“ vietoje apsaugos naudojami kankinimai, vietoje medicininės pagalbos – kančios, vietoje teisingumo – fiktyvūs teismai, o vietoje grįžimo namo – metai nelaisvėje arba mirtis“, – sakė komisaras.
Jis pridūrė, kad Rusijoje esantys Ukrainos karo belaisviai patiria praktiškai visas kankinimo formas, išvardytas Stambulo protokole.
„Ukrainos saugumo tarnybos, Gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos pastangomis, bendradarbiaujant su mūsų institucija, užfiksavome 695 kankinimo būdus, taikytus Ukrainos karo belaisviams ir civiliams įkaitams, taip pat 860 atvejų, kai sulaikymo sąlygos buvo netinkamos. Devyniasdešimt penki procentai Ukrainos karo belaisvių Rusijos kalėjimuose patyrė kankinimus, įskaitant sistemingus“, – sakė D. Lubinecas.
Pasak jo, šie metodai apima mušimą, elektrošoką, seksualinį smurtą, psichologinį smurtą, pjudymą šunimis ir egzekucijų inscenizavimą.
Kalbėdamas apie Rusijos surengtus fiktyvius ukrainiečių kalinių teismo procesus, D. Lubinecas teigė, kad iki 2026 m. gegužės buvo patvirtinta, jog baudžiamojon atsakomybėn yra patraukti mažiausiai 2 442 Ukrainos piliečiai, iš kurių 1 717 jau buvo nuteisti.
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukraina pradėjo ikiteisminius tyrimus 635 baudžiamosiose bylose dėl netinkamo elgesio su Ukrainos karo belaisviais.
„Pasak Ukrainos generalinės prokuratūros, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 10 d. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai 635 baudžiamosiose bylose dėl netinkamo elgesio su Ukrainos karo belaisviais. Tai taip pat patvirtina Žmogaus teisių kontrolieriaus tarnybos gauti pranešimai iš Ukrainos karo belaisvių šeimų“, – sakė D. Lubinecas.
Pasak jo, pranešimuose pateikiami kaltinimai dėl kankinimų, fizinio ir psichologinio smurto, netinkamos medicininės priežiūros, nepakankamo ir prastos kokybės maisto, taip pat siaubingų sulaikymo sąlygų.
Komisaras teigė, kad tokiuose pranešimuose nurodomos įvairiuose Rusijos regionuose esančios vietos, kuriose laikomi ukrainiečiai.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Dvi JAV žiniasklaidos grupės "The Intercept" ir "Freedom of the Press Foundation" pateikė prezidentui Donaldui Trumpui ieškinį dėl jo sprendimo imti mokestį už išankstinę galimybę perskaityti jo įrašus platformoje "Truth Social". Ieškinyje teigiama, kad ši schema yra neįprasta, korumpuota ir prieštarauja Konstitucijai. Mokamos paslaugos prenumeratoriai prieigą prie D. Trumpo pranešimų gaus beveik akimirksniu, tai yra greičiau nei plačioji visuomenė, o tos keletas sekundžių turės lemiamos reikšmės.arrow_forward
Jungtinių Tautų jūrų agentūra pranešė, kad iš tanklaivio, užplaukusio ant seklumos prie Omano krantų, išsiliejusi nafta pasiekė žemyną, o ją surinkti trukdo musoniniai vėjai.
Naftos dėmė susikaupė aplink Omano Halanijato salyną prie pietinės šalies pakrantės, kur praėjusiais metais buvo įsteigtas jūrų draustinis.
Manoma, kad šis laivas priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“, kurį Maskva naudoja siekdama apeiti Vakarų sankcijas, taikomas jos naftos eksportui.arrow_forward
Užsienio reikalų ministerija (URM) įtaria, kad opozicinių konservatorių politikai, tarp jų ir Žygimantas Pavilionis, bando neformaliai bendrauti su Lietuvos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) darbuotojais dėl ambasadoriaus Gedimino Varvuolio elgsenos. URM šioje situacijoje mato galimą interesų konfliktą ir svarsto kreiptis į Seimo Užsienio reikalų komitetą. Ž. Pavilionis pats neigia informaciją apie neformalų bendravimą su ambasados darbuotojais ir teigia reguliariai su jais bendraujantis.arrow_forward