Politika agresija prieš Ukrainą Karinės operacijos Konfliktai Gynyba Ukraina Rusija
Kyjivas, gegužės 22 d. (Ukrinform-ELTA).
Ukrainos šiaurinė pasienio zona yra gana gerai įtvirtinta, todėl didelio masto priešo puolimas mažai tikėtinas, nors smūgiai pasienio regionams ar įvairūs sabotažo veiksmai siekiant suvaržyti Ukrainos pajėgas neatmetami, mano karo ekspertas Pavlo Narožnas.
Jis pakomentavo puolimo iš Baltarusijos ir Černihivo-Kyjivo kryptimi tikimybę.
„Visų pirma, šiame sektoriuje, esančiame labai arti Kyjivo, yra dvi upės. Vienoje atkarpoje siena eina į rytus palei Dnipro upę. Kitoje atkarpoje, toliau į vakarus, ji eina palei Pripetės upę, šiek tiek į šiaurę (...) Jei šiame artimiausiame sektoriuje būtų vykdomas puolimas, tektų persikelti per upę. Persikelti per upes yra itin sunki karinė užduotis, susijusi su dideliais nuostoliais“, – sakė jis.
Be to, jo teigimu, Ukrainos šiaurėje yra daug ežerų, mažų upių, pelkių ir labai mažai kelių.
„Visi šie keliai yra užminuoti, ten pastatyti inžineriniai įtvirtinimai (...) Taigi tiesiog žygiuoti per šią teritoriją nepavyks. Palei visą pasienį pastatyti gana rimti įtvirtinimai“, – pabrėžė P. Narožnas.
Jo nuomone, tiesioginio puolimo grėsmė mažai tikėtina, bet kitas scenarijus – kariuomenės sutelkimas – yra visiškai realus. Rusija galėtų dislokuoti apie 50 tūkst.–60 tūkst. kareivių, o Ukraina negalėtų ignoruoti tokios padėties.
„Turėtume ten perkelti pajėgas iš kito fronto ruožo. Kitaip tariant, tai tiesiog surištų mūsų karius. Jie ten tiesiog stovėtų, o mes taip pat ten stovėtume, o tuo metu aktyvios kovos operacijos galėtų vykti kituose fronto sektoriuose“, – sakė ekspertas.
Tuo metu priešas galėtų griebtis pasienio rajonų bombardavimo, „kad Ukraina būtų priversta reaguoti evakuodama žmones, dislokuodama policiją, įrangą ir vykdydama gynybines priemones“, sakė jis.
Pasak P. Narožno, trečiasis scenarijus apima sabotažo ir žvalgybos grupių dislokavimą.
„Jie kerta sieną (...) ten yra miškų ir pelkių, teoriškai jie gali rasti kokią nors silpną vietą. Mes negalėtume to ignoruoti. Tai reiškia, kad perkeltume papildomas pajėgas iš kitų fronto sektorių ir sustiprintume ten dislokuotus dalinius, o tai reikštų didelį kariuomenės išsklaidymą“, – aiškino ekspertas.
Jis sakė, kad dar vienas tikėtinas scenarijus – santykinai mažų priešo dalinių įsiveržimas į kai kurias zonas.
„Jie galėtų ten pasiųsti kelis tūkstančius karių ir pradėti kovos operacijas netoli Ukrainos sienos, į tai ir vėl tektų reaguoti. Mes suprantame, kaip tuo metu atrodytų informacinė aplinka – būtų teigiama, kad „iš Baltarusijos prasideda puolimas“, nes jie norėtų sukelti paniką Kyjive ir kituose Ukrainos miestuose“, – paaiškino P. Narožnas ir pridūrė, kad visiškai logiška, jog Rusija mėgins įtraukti Aliaksandrą Lukašenką į karą.
„Tačiau kol kas matome, kad Lukašenka priešinasi ir daro viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų“, – pridūrė jis.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie Ukrainos šiaurinės sienos stiprinimą dėl grėsmės iš Rusijos Briansko srities ir Baltarusijos. Lėšos skirtos visoms gynybos priemonėms Černihivo–Kyjivo kryptimi.
person Viljama Sudikienė (ELTA)