Politika Ukrainos dronų gynyba Dronai Karinės operacijos Gynybos technologijos Ukraina Rusija Odesa
Kyjivas, gegužės 28 d. (Ukrinform-ELTA).
Ukrainos jūriniai dronai ir smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui iš esmės verčia pasaulį kitaip pažvelgti į šiuolaikinį karą jūrose: po Ukrainos įvykdytų operacijų net ir didžiausios karinės jūrų pajėgos nebegali jaustis nepažeidžiamos net savo pačių bazėse, tvirtina buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo vado pavaduotojas antro rango kapitonas Andrijus Ryženko.
Pasak jo, pradėdama visapusišką invaziją, Rusija tikėjosi greitai užsitikrinti kontrolę Juodosios jūros regione ir išlaipinti savo sausumos pajėgas Ukrainos pakrantėje. „Jūrų minos ir sistema „Neptūnas“ sužlugdė Rusijos Federacijos planus surengti desanto operaciją netoli Odesos“, – pažymėjo A. Ryženko.
Jis pabrėžė, kad Gyvačių salos išvadavimas buvo lūžio taškas, nes tai leido Ukrainai išsaugoti jūrų logistiką. „Be Gyvačių (salos) išvadavimo nebūtų jokio „grūdų koridoriaus“, – pabrėžė ekspertas.
Pasak A. Ryženko, būtent jūrinių dronų atakos buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios Rusija prarado kontrolę Juodosios jūros vandenyse. „Jūriniai dronai privertė Rusijos laivyną pasitraukti iš Sevastopolio“, – teigė jis.
Ekspertas pažymėjo, kad Rusija buvo priversta dalį savo laivų perkelti į Novorosijską ir sustiprinti savo Krymo bazių gynybą. „Ukraina praktiškai įkalino Rusijos laivyną jo bazėse“, – sakė A. Ryženko.
Jis taip pat pabrėžė, kad karas Ukrainoje atskleidė didelių laivų pažeidžiamumą naujų technologijų atžvilgiu. „Laivyno ateitis – mažos nepilotuojamos sistemos“, – pažymėjo ekspertas.
A. Ryženko pridūrė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir NATO šalys jau aktyviai analizuoja Ukrainos patirtį.
Pasak eksperto, Ukraina iš esmės tapo šalimi, privertusia pasaulį iš naujo įvertinti klasikinį jūrų karo modelį. „Juodoji jūra tapo „pilkąja zona“, kurios Rusija nebekontroliuoja“, – padarė išvadą A. Ryženko.
Prieš tai Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas Dmytro Pletenčiukas pranešė, kad Rusijos kariai ant patrulinių laivų pradėjo montuoti laikinus apsauginius įrenginius (vadinamuosius „grilius“), siekdami apsisaugoti juos nuo kovinių dronų, tačiau šie įrenginiai negali visiškai užtikrinti laivų saugumo, ypač nuo vandens paviršiumi plaukiančių dronų atakų.
person Jūras Barauskas (ELTA)