Ukrainiečių žvalgyba: šešėlinis darbas Rusijoje pasiekė 41 proc.
Ekonomika Darbo rinka Mokesčiai Rusijos ekonomika Rusija Kremlius
Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (Ukrinform-ELTA).
Rusijos darbo rinka vis labiau „traukiasi į šešėlį“: 41 proc. dirbančių rusų jau dirba neoficialiai.
Apie tai platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba (UŽT).
„Remiantis „Rosstat“ ir Vieningos tarpžinybinės informacijos ir statistikos sistemos duomenimis, 2026 m. sausio-gegužės mėnesiais šalyje buvo 74,6 mln. dirbančiųjų, o oficialiuose organizacijų algalapiuose įrašytų darbuotojų skaičius siekė tik 44,1 mln. Šių skaičių skirtumas siekė 30,5 mln. žmonių – tai sudaro 41 proc. visos šalies darbo jėgos“, – pabrėžė žvalgybos tarnyba.
Pažymima, kad oficialiai įdarbinti darbuotoją Rusijos Federacijoje tapo pernelyg brangu. Remiantis žvalgybos ataskaita, nuolatinį darbuotoją išlaikyti Rusijos darbdaviui kainuoja mažiausiai 43 proc. daugiau nei darbo užmokestis iki mokesčių: priklausomai nuo progresinės skalės, gyventojų pajamų mokestis siekia nuo 13 iki 22 proc., bazinė socialinio draudimo įmokų norma sudaro 30 proc. maksimalios bazės, be to, tenka mokėti papildomas 0,2-8,5 proc. įmokas dėl nelaimingų atsitikimų darbe.
„Kita vertus, dirbant su individualią veiklą vykdančiais asmenimis įmonei nereikia mokėti jokių draudimo įmokų, o rangovas moka tik 6 proc. mokestį nuo pajamų iš profesinės veiklos. Tokiomis sąlygomis įmonės balsuoja savo piniginėmis“, – pažymi UŽT.
Kaip pažymi žvalgybos agentūra, šią tendenciją dar labiau stiprina platformų ekonomika. Taksi paslaugų, pristatymo paslaugų, prekybos platformų ir užsakomųjų paslaugų įmonės vis dažniau samdo individualią veiklą vykdančius arba verslo liudijimą turinčius darbuotojus, taip išvengdamos oficialaus įdarbinimo. „Platformoms tai yra būdas sumažinti fiksuotas išlaidas ir perkelti socialines bei finansines rizikas patiems darbuotojams, kurie negauna jokių nedarbingumo išmokų, atostoginių ir nemoka įprastų pensijų įmokų“, – teigiama UŽT ataskaitoje.
Teigiama, kad didžiausias skirtumas tarp bendro užimtumo ir oficialaus užimtumo pastebimas mažmeninės prekybos, statybos, gamybos, žemės ūkio ir transporto sektoriuose, kuriems būdingi sezoniniai paklausos svyravimai, didelė darbuotojų kaita ir būtinybė greitai koreguoti darbuotojų skaičių.
Nors 2023-2025 m. dėl didelio darbo jėgos trūkumo Rusijos įmonės buvo priverstos išlaikyti nuolatinius darbuotojus, konkuruoti dėl jų ir didinti atlyginimus, 2026 m. ekonomikai sulėtėjus prioritetai pasikeitė: ataskaitoje pažymima, kad augimo sulėtėjimo, brangių kreditų ir silpnos paklausos sąlygomis įmonės vis dažniau renkasi ne plėsti savo darbo jėgą, o optimizuoti išlaidas pasitelkdamos lanksčias darbo formas.
Pabrėžiama, kad Kremliui toks pokytis reiškia tiesioginius finansinius nuostolius.
„Pilnu etatu dirbančių darbuotojų dalies sumažėjimas reiškia mokesčių ir socialinio draudimo pajamų bazės susiaurėjimą būtent tuo metu, kai karas reikalauja vis daugiau Rusijos Federacijos biudžeto išteklių. Pastangos sugriežtinti kontrolę neoficialioje darbo rinkoje tik padidins oficialaus įdarbinimo išlaidas ir dar labiau sulėtins verslo veiklą“, – teigia UŽT.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, UŽT duomenimis, Rusijoje uždaroma dvigubai daugiau veikiančių įmonių nei steigiama naujų.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per naujausius Rusijos oro smūgius Ukrainoje žuvo mažiausiai trys žmonės, o daugiau nei 20 buvo sužeista. V. Zelenskis paragino Ukrainos sąjungininkus tiekti šaliai oro gynybos raketas, nes, jo teigimu, "visur, kur rusai gali pasiekti savo raketomis, jie puola civilinę infrastruktūrą". Praėjus beveik ketveriems su puse metų nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, smurto veiksmai intensyvėja, žūsta vis daugiau civilių.arrow_forward
Alytaus apylinkės teismas baigė nagrinėti Prienų mero Alvydo Vaicekausko "čekiukų" baudžiamąją bylą. Nors prokuratūra prašo pripažinti mero kaltumu ir skirti bausmę, politikas tikisi palankaus nuosprendžio.
Teisėja Inga Liubinienė pranešė, kad nuosprendis bus skelbiamas rugsėjo 28 d.. Mero advokatas Audrius Pėstininkas prašė išteisinti klientą, palyginęs šią bylą su kitomis politikų "čekiukų" bylomis.
Teisėsaugos tyrimai dėl vadinamųjų „čekiukų“ bylų pradėti prieš porą metų, po to, kai visuomenininkas Andrius Tapinas inicijavo savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“.arrow_forward