Ukraina teigia, kad Rusija vietoje mobilizacijos gali imtis slaptų prievartos priemonių
Politika agresija prieš Ukrainą Konfliktai Gynyba Karinės pajėgos Vladimiras Putinas Rusija
Kyjivas, rugpjūčio 18 d. (Ukrinform-ELTA).
Kremliaus lyderiui Vladimirui Putinui patariama neskelbti mobilizacijos, nes tai galėtų pakenkti esamam socialiniam susitarimui su Rusijos visuomene – vietoje to Rusija svarsto galimybę taikyti slaptas priemones, padėsiančias priversti daugiau žmonių pasirašyti tarnybos kariuomenėje sutartis.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro direktorius Andrijus Kovalenka.
„Keletas Rusijos ekonomistų ir kai kurie politinės elito atstovai toliau pataria Putinui neskelbti mobilizacijos. Kas savaitę Putino administracijos visose srityse atliekamos uždaros apklausos taip pat rodo, kad visuomenė tokiam žingsniui nepritaria. Vietoje to svarstoma galimybė imtis slaptų prievartos priemonių, siekiant padidinti sutartis pasirašančių žmonių skaičių“, – sakė jis.
Pasak A. Kovalenkos, V. Putinas nori mobilizacijos, tačiau ji galėtų pakenkti esamam socialiniam susitarimui tarp Rusijos valdžios institucijų ir gyventojų. Karas daugumai rusų paprastai atrodo kaip kažkas tolimo, o dalyvavimas jame siejamas su finansine kompensacija.
„Paprastai tariant, tai gyvenimas mainais už pinigus. Mobilizacija šį susitarimą paverstų niekais“, – sakė A. Kovalenka.
Tuo pačiu metu jis teigė, kad V. Putinas neketina baigti karo bent jau iki 2028 m. ir jau rengia karinių operacijų planus visiems 2027 m. Tačiau šie siekiai visuotinio pritarimo neturi, o tai reiškia, kad vis dar yra galimybių daryti įtaką Maskvai.
„Yra priemonių, kuriomis galima daryti tokią įtaką – mūsų smūgiai Rusijos ekonomikai, ES parama, prie kurios reikėtų pridėti ir Jungtinių Valstijų bei Kinijos valią“, – vardijo A. Kovalenka.
Jis pažymėjo, kad šios galimybės daryti įtaką yra ribotos, tačiau padėtis nėra beviltiška. Tuo pačiu metu, pasak jo, Ukrainai svarbu išlaikyti vidinę vienybę, nes Rusija skirs nemažai išteklių ne tik karo veiksmams, bet ir informacinei bei politinei sritims.
„Jie rems tam tikrus potencialius politinius [projektus] Ukrainoje, į šalį pritraukdami pinigus ir ieškodami lyderių. Ši kryptis niekur nedingo“, – baigdamas teigė A. Kovalenka.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį vyksta į pirmąjį užsienio vizitą į Latviją, kur susitiks su šios valstybės Vyriausybės, parlamento vadovais ir prezidentu. Susitikimuose bus aptariami regiono saugumo ir gynybos klausimai, bendri infrastruktūros projektai, taip pat Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimas stiprinant išorinės Europos Sąjungos ir NATO sienos apsaugą. Sinkevičiaus vizitas į Latviją truks rugpjūčio 19-20 dienomis.arrow_forward
Trečiadienį Kauno Petrašiūnų kapinėse bus laidojama poetė, Nacionalinės premijos laureatė Violeta Palčinskaitė.
Atsisveikinti su velione galima nuo 9 iki 11 val. Šv. Jonų bažnyčioje, o nuo 11 val. bus aukojamos Šv. Mišios.
V. Palčinskaitė mirė praėjusią savaitę, būdama 82 metų, palikdama didelį indėlį į Lietuvos literatūrą.arrow_forward
Per Izraelio ataką Gazos Ruože, palestiniečių duomenimis, žuvo šeši žmonės. Izraelio kariuomenė pranešė, kad taikėsi į kelis islamistinės organizacijos „Hamas“ vadus, kurie planavo išpuolius prieš Izraelio karius palestiniečių teritorijoje. Pasak palestiniečių, Izraelio kariuomenė esą smogė kavinei Gazos miesto uoste, tačiau Izraelio kariuomenė tai nepatvirtino.arrow_forward
Rusijos kariuomenė antradienį surengė keturis antskrydžius prieš Kramatorsko miestą Donecko srityje, per kuriuos buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant vaiką. Rusai naudojo 250 kg svorio sklendžiančias bombas, viena iš kurių pataikė į gyvenamąjį namą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl karo nusikaltimų.arrow_forward