Ukraina reikalauja pagal taikos planą turėti 800 tūkst. karių
Kyjivas, gruodžio 12 d. (dpa-ELTA).
Ukraina reikalauja, kad pagal pataisytą JAV taikos plano versiją, kuriuo siekiama užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą su Rusija, jos kariuomenės dydis būtų 800 tūkst. karių.
„Tai yra realus kariuomenės dydis šiandien, ir dėl to susitarta su kariškiais“, – ketvirtadienį žurnalistams Kyjive sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis pridūrė, kad šis punktas dabartiniame 20 punktų plano projekte buvo atitinkamai pakeistas. Pirminiame JAV plane, kuris buvo paskelbtas lapkričio mėnesį, buvo numatyta riboti Ukrainos karių skaičių iki 600 tūkst.
Tačiau stebėtojai abejoja, ar kariuomenė iš tiesų vis dar turi tokį karių skaičių. Pasak prokuratūros, nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, buvo užregistruota daugiau nei 300 tūkst. dezertyravimo ar karių dingimo atvejų.
Po to, kai spalio mėnesį buvo užfiksuotas rekordiškai didelis skaičius – daugiau nei 21 600 tokių atvejų, nuo lapkričio valdžios institucijos šiuos skaičius įslaptino.
Prieš karą Ukraina turėjo apie 290 tūkst. reguliariosios kariuomenės karių. Kad kompensuotų kiekybinį atsilikimą nuo Rusijos, Kyjivas tikisi, kad taikos susitarimo atveju Vakarų sąjungininkai žymiai prisidės prie karinių išlaidų.
Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, prieš karą Ukraina buvo skurdžiausia šalis Europoje.
Ukrainai siekiant įstoti į Europos Sąjungą, užsienio šalys donorės dabar prisideda prie daugiau nei 40 proc. jos nacionalinio biudžeto.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Premjerė Inga Ruginienė pirmininks nuotoliniame Vyriausybės posėdžyje bei dalyvaus darbiniuose pasitarimuose. Susisiekimo ministras Juras Taminskas lankysis Kaišiadorių rajono savivaldybėje, o Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas užsilankys Ukmergėje. Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas išvyko į vizitą Varėnoje, o Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius ir Teisingumo ministre Rita Tamašunienė dalyvaus nuotoliniame Vyriausybės posėdyje. Teismai nagrinės bylas dėl galimo turto pasisavinimo ir nusikalstamų grupuočių, o Vilniaus miesto savivaldybėje planuojama protesto akcija prieš Neries upės gilinimo planus.arrow_forward
Vyriausybė balandžio 3 d. neeiliniame posėdyje svarstė siūlymą laikinai mažinti akcizą dyzelinui.\nPritarus, Finansų ministerijos projektas bus teikiamas Seimui ir numatoma, kad galutinė kuro kaina vartotojams galėtų sumažėti maždaug šešiais centais už litrą.\nAkcizai būtų mažinami tiek, kad valstybės biudžeto netekimai būtų kompensuojami dėl išaugusių dyzelino kainų padidėjusiomis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įplaukomis, kuris suderintas su Europos Komisija (EK).arrow_forward
Energetikos ministerija skelbia 14,2 mln. eurų paramos kvietimą, skirtą neefektyvių šilumos gamybos įrenginių keitimui nedidelėse šilumos tiekimo sistemose, siekdama mažinti gyventojų šildymo sąskaitas ir oro taršą savivaldybėse.
Įgyvendinus šią paramos priemonę ir savivaldybėms įrengus atsinaujinančiais energijos ištekliais kūrenamus katilus, šildymo sąskaitos gyventojams galėtų sumažėti iki 20 proc., teigia energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Paraiškas paramai gauti kviečiamos šilumos tiekimo licenciją turinčios įmonės, o vienam projektui skiriama didžiausia lėšų suma sieks 300 tūkst. eurų.arrow_forward
Klimato judėjimo „Fridays for Future“ aktyvistai ir Lietuvos žaliųjų partija protestavo prieš Vilniaus miesto savivaldybės planus gilinti Neries upės vagą ir šalinti sąnašas. Akcijos dalyviai reikalavo atsisakyti darbų, kurie gali turėti neigiamą poveikį upės ekosistemai, ir pasiūlė pradėti dialogą su aplinkosaugos ekspertais ir visuomene. Organizatoriai pabrėžė, kad planuojami darbai vyktų „Natura 2000“ saugomoje teritorijoje, kur gali būti pažeistos natūralios buveinės, žuvų nerštavietės ir visos ekosistemos pusiausvyra.arrow_forward