Kyjivas, gegužės 18 d. (Ukrinform-ELTA).
Pirmadienį, gegužės 18 d., Ukraina mini Kovos už Krymo totorių teises dieną ir pagerbia Krymo totorių genocido aukas, minint 82-ąsias jų masinės deportacijos metines.
Krymo totorių deportacija prasidėjo 1944 m. gegužės 18 d. 3 val. ir tęsėsi iki birželio pradžios (pirmoji ir didžiausia banga baigėsi gegužės 20-ąją).
Oficialus Krymo totorių deportacijos pagrindas buvo slapta rezoliucija Nr. 5859 „Dėl Krymo totorių“, kurią 1944 m. gegužės 11 d. priėmė Valstybės gynybos komitetas. Joje Krymo totoriai buvo apkaltinti tariama masine išdavyste ir plataus masto kolaboravimu, kai Krymą buvo okupavusios Hitlerio pajėgos.
Remiantis oficialiais duomenimis (vadinamaisiais Lavrentijaus Berijos skaičiavimais), buvo deportuoti 183 144 žmonės; pasak totorių šaltinių, deportuota daugiau kaip 400 tūkst. asmenų, iš kurių apie 46 proc. mirė per pusantrų metų. Baudžiamojoje operacijoje dalyvavo maždaug 32 tūkst. NKVD pareigūnų. Žmonėms buvo duota nuo kelių minučių iki pusvalandžio susirinkti daiktus ir leista pasiimti tik asmeninius daiktus, maistą, indus ir namų apyvokos reikmenis. Didžioji dalis jų turto buvo palikta ir konfiskuota valstybės. Dauguma deportuotųjų buvo išsiųsti į specialias gyvenvietes Uzbekistane, dalis – į Gulagą, o kiti – papildyti specialųjį darbo kontingentą Maskvos anglies baseine.
Deportacija buvo vienas iš metodų Krymui „detotorizuoti“. Tarp kitų metodų – kultūros ir istorinių paminklų naikinimas bei istorinių vietovardžių pakeitimas naujais sovietinio stiliaus pavadinimais, tokiais kaip „Pervomaiskas“ ir „Krasnogvardeiskas“. Kryme buvo apgyvendinti migrantai iš Rusijos ir kitų sovietinių respublikų. Pokario laikotarpiu Krymo gyventojų skaičius išaugo beveik dešimt kartų.
Stalino politika Krymo totorių atžvilgiu nebuvo nauja. Kaip žinoma, 1783 m. Rusijos įvykdytas Krymo užgrobimas lėmė kultūrinio gyvenimo nuosmukį pusiasalyje: daugybė senovinių rankraščių buvo barbariškai sudeginti ir buvo sunaikinta daugybė architektūros paminklų. Tada prasidėjo pirmasis rusų ir užsienio kolonistų apgyvendinimas Kryme, taip pat griežtos rusifikacijos politikos stiprinimas. Kai 1954 m. Krymas buvo perduotas Ukrainos TSR, 1956 m. buvo išleistas dekretas dėl Krymo totorių reabilitavimo (nors jis nebuvo paskelbtas), tačiau iš esmės buvo atimta jų teisė grįžti į tėvynę. Masinis Krymo totorių grįžimas į Krymą prasidėjo tik devintojo dešimtmečio pabaigoje.
2015 m. gruodį Ukrainos Aukščiausioji Rada pripažino 1944 m. sovietų totalitarinio režimo vykdytą Krymo totorių deportaciją genocidu ir paskelbė gegužės 18 d. „Krymo totorių genocido aukų atminimo diena“. Vėliau Latvijos, Lietuvos, Kanados, Lenkijos, Estijos ir Čekijos parlamentai taip pat pripažino Krymo totorių deportaciją genocidu.
Tuo pat metu prieš 12 metų Rusijos Federacija okupavo Ukrainos Krymą. Nuo to laiko daugiau kaip 50 tūkst. Krymo totorių buvo priversti išvykti iš pusiasalio, o Rusijos valdžios institucijos daugeliui jų uždraudė atvykti į Krymą.
2026 m. gegužės 14 d. Aukščiausioji Rada paragino užsienio šalių vyriausybes ir parlamentus, tarptautines organizacijas ir parlamentines asamblėjas pagerbti Krymo totorių genocido aukų atminimą, pripažinti 1944 m. deportaciją genocido aktu ir vieningai dėti pastangas sustabdyti Rusijos vykdomus Krymo totorių teisių pažeidimus. Atitinkama rezoliucija Nr. 15227 buvo priimta 272 balsais.
Gegužės 12 d. Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje atidaryta paroda, skirta vienam sunkiausių sovietų režimo nusikaltimų – 82-osioms 1944 m. Krymo totorių deportacijos metinėms.
Gegužės 17 d. Turkijos sostinėje vyko mitingas, skirtas paminėti 82-ąsias Krymo totorių deportacijos metines, kurio metu dalyviai pagerbė šios tragedijos aukas ir pabrėžė būtinybę atkurti istorinį teisingumą.
Atminimo renginiai vyko ir regionuose. Vinycioje gegužės 18 d. žmonės pagerbė Krymo totorių genocido aukas, iškeldami nacionalinę Krymo totorių vėliavą.
„Gegužės 18 d. Ukraina mini Krymo totorių genocido aukų atminimo dieną. Vinycioje buvo iškelta nacionalinė Krymo totorių vėliava, o tai yra paramos kovai už Krymo totorių teises ir laisves ženklas“, – teigė Vinycios srities karinė administracija.
Remiantis pranešimu, renginyje dalyvavo srities karinės administracijos ir tarybos vadovai, Krymo totorių bendruomenės atstovai, studentai, moksleiviai ir miesto gyventojai. Garbė iškelti Krymo totorių nacionalinę vėliavą atiteko Feridei ir Suleimanui Rasulovams.
Vaikai deklamavo eilėraštį „Kirimda Kaldi“ (liet. „Ką palikome Kryme“).
Tuo metu Lvive Krymo totorių bendruomenės atstovai ir miesto pareigūnai taip pat pagerbė Krymo totorių genocido aukas prie miesto rotušės.
Pasak Lvivo miesto tarybos, minėjimas prasidėjo Ukrainos ir Krymo totorių himnais. Renginyje dalyvavo Lvivo mero pirmasis pavaduotojas Andrijus Moskalenko.
„Šiandien yra liūdna diena mūsų valstybės ir mūsų tautų istorijoje. Šiandien esame čia, nes daug žmonių, deja, neteko savo gyvybių kovodami už mūsų nepriklausomybę. Mūsų pareiga juos prisiminti – dešimtis žmonių, kuriuos pažinojome, ir tuos, kurių nepažinojome. Šiandien galime tik tęsti kovą“, – sakė A. Moskalenko.
Ukrainos menininkas Džemilas Karikovas pabrėžė, kad, nepaisant priespaudos ir deportacijų, Krymo totoriai išsaugojo savo kalbą, religiją, kultūrą, tradicijas ir prisiminimus apie tėvynę.
„Tai buvo nepaprastai sudėtingi metai: kai kurie žmonės gyveno palapinėse ir vėliau pasistatė namus tuščioje žemėje. Tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis grįžti į Krymą reiškė grįžti namo, prie savo šaknų ir orumo“, – pažymėjo Dž. Karikovas.
Nuskambėjus kalboms, Krymo musulmonų dvasinės administracijos atstovas imamas Edemas Basnajevas sukalbėjo bendrą maldą už deportacijos aukas ir už visus, kurie šiuo metu kovoja už Ukrainos ir Krymo laisvę.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)