Tyrimas: demokratijai ir žmogaus teisėms iškilo didžiausia grėsmė per dešimtmečius

Berlynas, birželio 2 d. (dpa-ELTA).

Tik 3,5 proc. pasaulio gyventojų gali naudotis nevaržomomis pilietinėmis teisėmis ir laisvėmis, rodo pirmadienį paskelbti tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų duomenys.

Vokietijos pagalbos organizacijos „Brot für die Welt“ („Duona pasauliui“) paskelbtame „Pilietinės visuomenės atlase“ nurodoma, kad tik 40-yje pasaulio šalių gerbiamos visos pilietinės teisės ir laisvės, o didžioji žmonijos dalis gyvena su tam tikrais arba dideliais jų apribojimais.

Organizacija „Brot für die Welt“ savo metinėje ataskaitoje remiasi pilietinės visuomenės organizacijų tinklo „Civicus“ visame pasaulyje surinktais duomenimis, kurie apima 197 šalis ir teritorijas.

Per pastaruosius metus pilietinių teisių apsauga devyniose šalyse pablogėjo, o kitose devyniose – pagerėjo, rodoma atlase.

„Demokratija ir žmogaus teisės visame pasaulyje puolamos taip, kaip nematėme ištisus dešimtmečius. Teisės viršenybės principams, valdžių atskyrimui ir apsaugai nuo valstybės savivalės gresia pavojus arba viso to nebėra vis didesniame skaičiuje šalių“, – sakė organizacijos „Brot für die Welt“ prezidentė Dagmar Pruin.

Atlase šalys suskirstytos į penkias kategorijas. 40-yje šalių, įtrauktų į aukščiausią kategoriją „atviros“, valstybė garantuoja visas pilietines laisves.

Šiai kategorijai priklauso mažiau nei pusė visų ES šalių – iš viso 12. Tarp jų – Austrija, Čekija, Baltijos ir Skandinavijos šalys. Prie „atvirų“ šalių taip pat priskiriamos Kanada, Naujoji Zelandija ir Jamaika. 

Maždaug 42 šalys, sudarančios 11,1 proc. pasaulio gyventojų, yra įtrauktos į antrąją kategoriją, kurioje pilietinės teisės klasifikuojamos kaip „suvaržytos“. Tarp jų – Vokietija, Lenkija, Slovakija, Argentina ir JAV.

Šiose šalyse iš esmės gerbiamos susirinkimų ir saviraiškos laisvės, tačiau užfiksuota ir pažeidimų.

Atlase 35 šalys, kuriose gyvena 12,9 proc. pasaulio gyventojų, įvardijamos kaip turinčios „apribojimų“. Ataskaitoje teigiama, kad pilietinės visuomenės organizacijos šiose šalyse yra persekiojamos, o policija dažnai naudoja smurtą prieš susirinkimus. Į šią kategoriją patenka kelios Europos šalys, įskaitant Graikiją, Jungtinę Karalystę, Vengriją ir Ukrainą.

Pilietinė visuomenė laikoma „engiama“ 51 šalyje, įskaitant Alžyrą, Meksiką ir Turkiją. Duomenys rodo, kad šiose šalyse vyriausybės stebi, įkalina ar žudo kritikus ir vykdo cenzūrą.

Galiausiai, Rusija ir dar 28 šalys priskiriamos prie „uždarų“ ir joms būdinga „baimės atmosfera“. Šiose šalyse griežtai baudžiama už vyriausybės ar režimo kritiką.

Iš viso tokiomis sąlygomis gyvena 29,9 proc. pasaulio gyventojų, pavyzdžiui, Baltarusijoje, Palestinos teritorijose, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Vietname.